Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė Lenkijos naujienų agentūrai PAP patvirtino, kad lietuvių specialistai yra pasiruošę bendradarbiauti su lenkų kolegomis ir laukia, kada bus pasirašyta sutartis.
Apie tai centro atstovai kalbėjosi dar pernai lapkritį, kai Vilniuje lankėsi Lenkijos Tautos atminties instituto (IPN) atstovai. Kaip tuomet sakė IPN dirbantis prof. Krzysztofas Szwagrzykas, „lenkų pareiga yra padaryti viską, kad tautiečių palaikai būtų identifikuoti“.
Idėją, kad reikia identifikuoti Tuskulėnų kolumbariume palaidotus AK karių palaikus, prieš kelerius metus iškėlė vilnietis profesorius Jaroslavas Volkanovskis, tyrinėjantis lenkų pokario pasipriešinimą, taip pat – ir Armijos Krajovos kovas.
„Tie AK kariai, kaip ir likę daugiau nei 700 žmonių, buvo nužudyti Vilniuje, KGB rūmų požemiuose Aukų gatvėje. Jų kūnai buvo nuvežti į Tuskulėnus, sumesti į duobes ir užkasti“, – kalbėjo J.Volkanovskis.
Tuskulėnų dvaras Žirmūnuose pastatytas 1825 metais, 1940 m. nacionalizuotas. Tik 1994 metais imtasi restauravimo darbų, o tada ir buvo aptikti 724-i 1944–1947 m. NKGB (MGB) vidaus kalėjime vykdant mirties bausmes nužudyti žmonės, kurie čia buvo slapta užkasti. Iš jų identifikuota yra tik apie 70 asmenų.
Anot J.Volkanovskio, kaip rašo wpolityce.pl, Vilniaus krašte pogrindyje su sovietais kovojo apie 200 AK karių.
