Archeologų ekspedicijai vadovaujantis Klaipėdos universiteto archeologas doc. Gintautas Zabiela pasakoja, kad
 |
| Linos Narčienės ("Utenos žinios") nuotr./Ieškodami radinių archeologai ir studentai atidžiai persijoja smėlį |
1970–1971 metais archeologiniai tyrimai parodė, jog tyrinėjant pilkapyną aptiktas labai senas, turtingas kapas, kuriame daug importinių dirbinių. Iš jų galima spręsti apie svetimų kultūrų invaziją ar prekybinius ryšius su rytinėmis ar pietvakarinėmis šalimis. Tačiau piliakalnis ir šalia jo, kaip manoma, buvusi gyvenvietė taip ir liko neištirti.
„Atvykome turėdami mokslinį – pažintinį tikslą nustatyti, kada įkurta gyvenvietė ir ar joje gyveno žmonės, kurie buvo palaidoti už pusės kilometro nuo šios gyvenvietės. Juk tokių gyvenviečių, esančių prie pilkapynų, Lietuvoje turime ne tiek jau ir daug. Ši ekspedicija turi ir mokomąjį tikslą, nes dalyvauja mūsų šalies ir Getingeno universiteto (Vokietija) studentai. Taip pat svarbus ir metodinis tikslas – prieš vykdant archeologinius kasinėjimus, buvo atliekami žvalgymai naudojant specialiąją aparatūrą, kuri ir parodė tam tikras šios vietovės anomalijas“, – sakė doc. G.Zabiela.
Istorines žinias apie Taurapilio papėdėje įsikūrusią gyvenvietę papildė nauji radiniai – mažas verpstukas, naudojamas siūlams verpti. Šio unikalaus radinio amžius gali siekti apie tūkstantį metų.
Šiuo metu archeologai istorijos slėpinių ieško dviejose perkasose – gynybiniame griovyje, kuris juosė gyvenvietę, ir pačioje piliakalnio papėdėje buvusioje gyvenvietėje.
Istorines žinias apie Taurapilio papėdėje įsikūrusią gyvenvietę papildė nauji radiniai – mažas verpstukas, naudojamas siūlams verpti. Šio unikalaus radinio amžius gali siekti apie tūkstantį metų.
„Šis molinis verpstukas palyginti labai gerai išsilaikęs. Jis mažas, todėl, kaip spėjame, verpiamas siūlas turėjo būti labai plonytis.
Taip pat radome smulkių bronzos lydymo atliekų. Iš to galime spėti, kad šiose apylinkėse galėjo gyventi juvelyras“, – archeologiniais radiniais džiaugėsi doc. Gintautas Zabiela, nepamiršdamas paminėti ir neseniai rasto grūdų trintuvo, kurio amžius galėjo siekti tūkstantmetį ar daugiau.
Jis buvo naudojamas grūdams trinti. Tik vėliau išrastos sukamosios girnos. Archeologus nustebino ir kitas radinys – langų stiklo šukės. Manoma, kad šioje vietoje galėjusi stovėti pirmoji Tauragnų bažnyčia, nes paprastai gyvenvietėse stiklas tuomet dar nebuvo naudojamas.
Kol vyksta kasinėjimai, pasak archeologų, rastų eksponatų neverta skaičiuoti. Jų
 |
| Linos Narčienės ("Utenos žinios") nuotr./Jūratė Paškonytė (kairėje) ir vokietė Luisa Bierstedt teigia, kad ši archeologinė ekspedicija – geriausia praktinė pamoka. |
kolekcija gali pasipildyti. Šalia minėtųjų radinių esama ir XV–XVI a. keramikos bei bronzinių dirbinių fragmentų.
Šįmet archeologinių kasinėjimų metu bus ištirti 56 kvadratiniai metrai žemės ploto. Istorikė ir būsimoji archeologė Jūratė Paškonytė džiaugiasi, kad šiais metais jai pavyko dalyvauti šioje ekspedicijoje, kurioje reikia apsišarvuoti kantrybe ir kruopštumu.
Prisiliesti prie Lietuvos istorijos atvyko ir grupelė vokiečių archeologų – Luisa Bierstedt, Franke Imsel ir Sebastian Messal.
