Jame pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas ir kovojančių karių siluetai, teigiama įmonės pranešime spaudai. Istoriniam mūšiui įamžinti skirtas pašto ženklas išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt.
Pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas Gribauskas.
Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas.
Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Mėlynųjų vandenų mūšis laikomas vienu svarbiausiu šalies istorijoje – jame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sudavė lemiamą smūgį mongolų-totorių Aukso ordai. Anot istorikų, būtent po šios pergalės ir prasidėjo LDK klestėjimo amžius.
XIII a. viduryje didžiuliuose Rytų Europos ir centrinės Azijos stepių plotuose susikūrė iš rytų atsikrausčiusių mongolų-totorių valstybė Aukso Orda. Ši valstybė iki tol nuolat kėlė grėsmę kaimyninėms valstybėms.
Po chano Džanibeko (1342–1357) nužudymo Ordoje prasidėjo kova dėl aukščiausios valdžios. Tuo pasinaudojo šiaurės vakarų kaimynė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, nusprendusi įsitvirtinti iki tol šios valstybės valdomame menkai apgyventame vakariniame pakraštyje, esančiame dabartinės Ukrainos pietuose. 1362 ar 1363 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) vadovaujama kariuomenė ties Mėlynaisiais vandenimis (dab. Ukrainos Kirovogrado sritis) sutriuškino trijų Aukso Ordos sričių vadų – Kačubėjaus, Kutlubugos ir Dimitro vedamą kariuomenę ir įsitvirtino Kijeve bei Podolėje.
Po šio mūšio Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo didžiausia Europos valstybe. Ji sustiprino savo įtaką Rusios kunigaikštystėms ir pašalino mongolų-totorių antpuolių grėsmę centrinės Europos valstybėms, nukeldama kovų vietą su Aukso Orda labiau į rytus.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia pasiuntinių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.
