Didžiuosiuose miestuose ir kitose šalies vietovėse tęsis šią savaitę prasidėję renginiai, skirti paminėti holokausto aukomis tapusius Lietuvos gyventojus.
Vilniuje penktadienio rytą minėjimas prasidės maldinga eisena nuo Geto aukų aikštės iki Aukštųjų Panerių memorialo, kur po pietų rengiama holokausto aukų pagerbimo ceremonija. Joje dalyvaus Lietuvos ir Izraelio valdžios atstovai.
J.Basanavičiaus gatvėje bus atidengta atminimo lenta mokslininkui ir rašytojui Zalmanui Reizenui. Jis ilgus metus buvo ir pasaulinio žydų literatų Pen klubo pirmininkas, aštriai pasisakė prieš Molotovo-Ribentropo paktą. Už tai buvo sovietų specialiųjų tarnybų areštuotas ir nužudytas.
Vakare Geto aukų aikštėje vyks garso-vaizdo instaliacija „Praeities blyksnis“, miesto Rotušėje ir Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre rengiami koncertai.
Praėjus 70 metų po vokiečių kariuomenės įsiveržimo ir masinių žydų tautos žudynių Lietuvoje, šalies miestuose nusidrieks Gyvybės žygis, simbolizuojantis tautų susitaikymą. Ši akcija penktadienį prasidės Kaune, IX forte, kuriame per karą prasidėjo masinės žydų žudynės.
Iš forto Vokietijos krikščionys, kurie asmeniškai pripažino savo šeimų kaltę dėl masinių Europos žydų žudynių Antrojo pasaulinio karo metais ir atgailavo dėl to, vieningoje eisenoje su lietuviais bei holokaustą išgyvenusiais žydais ir jų vaikais iš įvairių šalių atžygiuos iki Kauno Rotušės aikštės.
Savaitgalį Gyvybės žygiai persikels į kitus Lietuvos miestus – Vilnių, Panevėžį, Klaipėdą, Plungę ir šalia šių miestų esančius miestelius bei gyvenvietes, kuriose vyko masinės žydų žudynės.
Lietuvos žydų genocido dieną tradiciškai paminės ir šalies mokyklos. Mokyklų bendruomenės dėlios menorą iš akmenų, nuneš gėlių buvusiose masinių žudynių vietose, esančiose prie miestų ir miestelių.
Penktadienį pagerbiant žuvusiuosius per holokaustą žmonės taip pat kviečiami prisisegti geltoną žvaigždę.
Naciams okupavus Olandiją, kai kurie ne žydų kilmės piliečiai savanoriškai nešiojo geltoną žvaigždę teigdami, kad jeigu kiekvienas nešiotų pažeminimo simbolį, į žmonių bendrystę atsimušusi diskriminacinė Reicho politika būtų bejėgė.
1943 metų rugsėjo 23 dieną naciams likvidavus Vilniaus getą, buvo iš esmės sunaikinta Vilniaus žydų bendruomenė – dalis geto gyventojų sušaudyti Paneriuose, kita dalis geto kalinių išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Šią datą, kaip simbolį prisiminti sunaikintą Lietuvoje gyvenusią žydų bendruomenę, 1994 metais Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atmintina diena.
Šiemet sukanka 70 metų nuo tragiškų įvykių Lietuvoje, kai 1941 metais, prasidėjus nacių okupacijai, prasidėjo ir masinis Lietuvos žydų bendruomenės naikinimas.
2011-ieji Lietuvoje paskelbti holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų.
