Lietuvos Helsinkio grupės nariai steigėjai buvo Karolis Garuckas, Eitanas Finkelšteinas, Ona Lukauskaitė-Poškienė, Viktoras Petkus ir Tomas Venclova.
Kai kuriais skaičiavimais, nuo šios grupės įsikūrimo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prie disidentų grupės oficialiai ir neoficialiai prisidėjo 125 žmonės.
1975 metų vasarą Helsinkyje pasirašius saugumo ir bendradarbiavimo sutartį, Sovietų Sąjunga pirmą kartą prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisių apsauga. Tai disidentiniam judėjimui suteikė didelį postūmį ir Sovietų Sąjungos teritorijoje ėmė formuotis įvairios disidentų grupės, pagal sutarties pasirašymo vietą pasivadinusios Helsinkio grupėmis ir remiančios susitarimą.
Disidentai ypač akcentavo kovą dėl žmogaus teisių, o jų veikla rodė, kad ne visiems priimtinas sovietų režimas. Viešų draugijų, pavadintų Helsinkio grupėmis, idėja kilo žymiam Rusijos disidentui Andrejui Sacharovui.
