Nepriklausomos valstybės akto atkūrimo signataras, tuometis užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris teigia, kad M.Gorbačiovo vykdyta perestroika buvusi naudinga ir Lietuvai.
„Perestroika buvo sovietų reforma, kuri sudarė mums galimybę pasitraukti iš Sovietų Sąjungos ir atgauti nepriklausomos valstybės statusą. Visi žmonės, kurie nepripažino Sovietų Sąjungos valdžios diktuojamų gyvenimo sąlygų, tuoj pat prisijungė prie reformos ir panaudojo ją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Gerbdami rusų tautos valią išsivaduoti iš sovietų priespaudos, laikėmės kartu su rusų demokratais, bet tuo pačiu ir atskirai, nes turėjome savąją Baltijos tautų valią, paremtą Vakarų valstybių, kuri buvo susijusi su mūsų šalių okupacijos nepripažinimu, t.y. tąja tiesa, kad mes niekada nebuvome Sovietų Sąjungos dalimi“, – teigia tuometės derybinės komisijos su Sovietų Sąjunga narys.
Lietuvos istoriko, Seimo nario dr. Arvydo Anušausko manymu, M.Gorbačiovo ir Lietuvos tikslai nesutapo, nors, kaip ir anksčiau minėta E.Zingerio, jo vykdomos reformos buvo naudingos ir mūsų šaliai.
„M.Gorbačiovas tuo metu buvo aukščiausias Sovietų Sąjungos vadovas, kuris stengėsi išsaugoti Sovietų Sąjungos integralumą, darydamas kai kurias reformas. Jomis, siekiant savų tikslų, buvo pasinaudota ir Lietuvoje. Šiuo atveju susiduria M.Gorbačiovo vykdomos politikos ir Lietuvos nepriklausomybės siekiančių jėgų interesai: Sovietų Sąjungos vadovas tikėjosi sumodernizuoti komunistinę valstybę, bet jam nepavyko“, – teigia jis.
Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras dr. Aloyzas Sakalas šį politiką vertina teigiamai: „Jei ne jo valdymas Rusijoje tuo metu ir perestroika, tai Lietuvos nepriklausomybės dar tektų palūkėti“. Politikas M. Gorbačiovui turi vienintelį priekaištą – Sausio 13-ąją.
„Aš nežinau, kaip ten iš tikro buvo, bet jei jis nežinojo (apie Sausio 13-osios įvykius – red.past.), tai, manau, aukščiausias pareigūnas turi žinoti apie tokius dalykus, o jei žinojo ir leido, tai čia dar didesnė jo kaltė“, – sako signataras.
Pats M.Gorbačiovas savo naujausioje autobiografinėje knygoje „Vienui vienas”, kuri netrukus pasirodys ir lietuvių kalba, atsiriboja nuo Sausio 13-osios įvykų teigdamas, kad jam tiesiog buvo suversta kaltė dėl tragedijos: „Kas galėtų paneigti, kad kažkas buvo labai suinteresuotas sutepti SSRS prezidentą žuvusiųjų krauju. Man pavyko pasiekti, kad krizė nebūtų eskaluojama, aš atsisakiau įvesti Lietuvoje prezidentinį valdymą. Patvirtinau, kad neleistina siekti valdžios nekonstituciniais metodais, naudojant prievartą. <...> Maskvoje ir kai kuriuose kituose miestuose radikali opozicija surengė daugiatūkstantines demonstracijas ir eitynes su reikalavimais atstatydinti SSRS prezidentą, nes jam iškart buvo suversta kaltė dėl tragedijos Vilniuje.“
A.Anušausko manymu, Sovietų Sąjungos prezidentas norėjo atrodyti demokratiškas Vakarų akyse, bet taip pat negalėjo sau leisti ignoruoti savo bendražygių nuomonės ir reikalavimų, todėl spaudžiamas konservatyvųjų komunistinių jėgų M.Gorbačiovas jiems davė leidimą veikti Sausio 13-ąją.
„Vakaruose egzistavo M.Gorbačiovo manija, kurią jis atidžiai puoselėjo, bet tuo pat metu negalėjo nedaryti nuolaidų savo bendražygių tarpe esantiems konservatyviems komunistų sluoksniams. M.Gorbačiovas turėjo daryti tam tikras nuolaidas ir aš įsivaizduoju, kad būtent tuo metu, (prieš Sausio 13-osios įvykius – red.past.), spaudžiamas šių jėgų, jis leido jiems elgtis kaip jie manė esant tinkama – turiu omenyje Sausio 13-osios veiksmus. Be abejo niekas nenuspėjo kokie bus rezultatai, koks atgarsis, kokios bus pasekmės. Jas pamatęs, jis tiesiog atsitraukė ir atsiribojo“, – aiškina A.Anušauskas.
Pasak E.Zingerio, M.Gorbačiovas yra atsakingas už žudynes, vykusias Lietuvoje. Nepaisant to, kad daugelis pasaulio tautų jį pripažįsta kaip taikdarį, jo programoje tikrai nebuvo Baltijos valstybių išsivadavimo.
„Iš esmės, kad jis nieko nežinojo (apie Sausio 13-osios įvykius – red. past.), buvo tik M.Gorbačiovo vaidyba, tai įrodo jo vengimas nutraukti atakas, Michailo Golovatovo siautėjimą mieste žudant nekaltus gyventojus. Aš manau, kad ponas Gorbačiovas, nepaisant to, kad dabar jis atrodo labai pažangus žmogus, puikiai žinojo apie visas represijas: apie tai rašo ne vienas jo bendražygis. Ir nepaisant visų jo gerų atliktų darbų, aš manau, kad bent už Baltijos įvykius jis turi dalį atsakomybės“, – teigia E.Zingeris.
Taigi M.Gorbačiovo valdymas turi dvi medalio puses, Sąjungos valstybėms ir Vakarams jo politika turėjo daug teigiamos naudos, bet reformos sugriovė Sovietų Sąjungą. Pasak A.Sakalo, SSRS atžvilgiu perestroika buvo didelė klaida, bet mūsų atžvilgiu – nauda. Jam pritaria ir A.Anušauskas, jo manymu, M.Gorbačiovas norėjo reformuoti Sovietų Sąjungą jos nesugriaunant, bet to padaryti jam nepavyko.
„Žiūrint iš komunistų partijos vadovo pozicijos, jis stengėsi įgyvendinti tikslus, kurie prieštaravo šiai (komunistų – red.past.) idealogijai, tad didžiausia klaida yra pati perestroika. Bet, žvelgiant iš Vakarų pusės, būtent dėl šios reformos jis ir vertinamas teigiamai. Visi suprato, kad pertvarkyti tokios valstybės taip, kaip jis norėjo, nepavyks: išcentrinės jėgos, į kurias jis neatsižvelgė, bus gerokai stipresnės ir suardys ją iš vidaus, taip ir atsitiko. Iš vakarų pusės, Sovietų Sąjungos subyrėjimas yra reikšmingas įvykis, kuris ir mums atvėrė kelius į nepriklausomybę“, – sako A.Anušauskas.
Lietuvių kalba autobiografinę M.Gorbačiovo knygą „Vienui vienas“ bus galima įsigyti Vilniaus knygų mugės metu vasario pabaigoje, knygynus ji pasieks tik kovo viduryje.
