Žemaičių apygardos dokumentai, kaip socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Lietuvos ypatingasis archyvas, buvo rasti 2016 m. gegužės mėn., Telšių r. esančiame Dievo krėslo miške, po nuvirtusio medžio sutrūnijusiu kelmu. Metalinė dėžė su dokumentais buvo užkasta 50 cm gylyje. Dėžėje buvo mediniu kaiščiu užkimštas butelis su į ritinėlius susuktais ir virvelėmis perrištais dokumentais, ant dėžės dugno buvo dokumentų liekanos.
Tai buvo didžiausias vienoje vietoje per pastaruosius du dešimtmečius rastas Lietuvos partizanų archyvas.
2016 m. rugsėjo mėn. Marijampolės r. ariant lauką į žemės paviršių buvo iškeltas surūdijęs bidonas, kuriame buvo į ritinėlius susukti, popieriumi apvynioti ir siūlu perrišti Tauro apygardos dokumentai.
„Tai buvo didžiausias vienoje vietoje per pastaruosius du dešimtmečius rastas Lietuvos partizanų archyvas“, – rašoma paskyroje.
Radus Lietuvos partizanų dokumentus, siekiant juos apsaugoti nuo tolesnio nykimo, dokumentai buvo perduoti Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriams, kurie dokumentus patalpino į šaldiklį.
„Lietuvos kultūros tarybai skyrus lėšų dokumentų dezinfekavimui ir konservavimui, jie iš šaldiklio buvo perkelti į šaldytuvą, kur iš lėto atitirpo. Atitirpinti dokumentų ryšulėliai buvo išvynioti, o juose buvę sulipę lapai, pamažu, kad nebūtų pažeisti, buvo atskirti vienas nuo kito. Atskirti lapai po vieną buvo sudėti tarp filtravimo popieriaus lakštų ir išdžiovinti. Popieriui išdžiūvus, dokumentai buvo dezinfekuoti. Po dezinfekcijos dokumentai buvo konservuoti, nuo jų nuvalytas paviršinis purvas ir dalis rūdžių“, – pasakojama įraše.
Iš viso Lietuvos centriniame valstybės archyve buvo dezinfekuota ir konservuota 2700 lapų.
Telšių r. rastos dėžės dugne gulėjusių dokumentų būklė, kaip teigiama pranešime, buvo tokia bloga, kad jų atkurti ir konservuoti nepavyko. Tačiau butelyje buvusius dokumentus (26 lapai) pavyko ne tik dezinfekuoti ir konservuoti, bet restauruoti, tam panaudojus Lietuvos ypatingajam archyvui skirtus restauravimo darbų limitus.
„Restauruoti dokumentai buvo sutvarkyti ir įrašyti į apskaitą“, – teigia Lietuvos ypatingasis archyvas. Tvarkant nustatyta, kad rasti dokumentai priklausė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopai.
Siekiant apsaugoti dokumentų originalus nuo aplinkos ir naudojimo poveikio, jie buvo suskaitmeninti. Su skaitmeniniais dokumentų vaizdais be apribojimų galima susipažinti Archyvo skaitykloje.
Tauro apygardos dokumentus numatoma restauruoti 2018 m. kitame projekto etape.
Archyvas dokumentus atnaujino įgyvendindamas Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Lietuvos partizanų Tauro ir Žemaičių apygardų dokumentų konservavimas ir restauravimas“.
