Mirties kameroje 1941 metais šeimininkavo LSSR NKGB komendantas Alfonsas Vilimas. Jis itin entuziastingai dalyvavo suimtųjų tardymuose ir pasižymėjo žiaurumu, kuris stulbino net rusų agentus.
Sovietų propagandos herojus „Kalvis Ignotas“
A.Vilimas buvo ilgametis Lietuvos komunistų partijos narys, tačiau jo partinei veiklai Tarpukario Lietuvoje trukdė brolio Vlado biografija ir veikla. Aršus komunistas A.Vilimas, 1940 metais stodamas į sovietų buriamas saugumo struktūras nurodė, kad brolis dirbo „smetoninėje žvalgyboje“.
Kituose dokumentuose jis savo brolį vadino provokatoriumi ir agentu. Komunistams kėlė įtarimą A.Vilimo giminystės ryšys. Jis trumpai buvo pašalintas iš partijos, o Maskvoje dirbęs Zigmas Angarietis liepė atlikti specialų partinį tyrimą. Savo ištikimybę komunistiniams idealams A.Vilimas galėjo įrodyti tik atlikdamas neįprastą užduotį. Ir jis ėmėsi budelio vaidmens.
LSSR NKGB komendantu tapęs A.Vilimas pasižymėjo didele fizine jėga. Jaunystėje jis mokėsi kalvystės Rokiškyje, ne vieną mėnesį skaldė akmenis Dimitravo priverčiamųjų darbų stovykloje. Buvęs LSSR NKVD komisaras A.Gudaitis-Guzevičius būtent A.Vilimą pasirinko sovietų propagandinio romano „Kalvio Ignoto teisybė“ prototipu.
Tačiau geraširdis sovietinis „kalvis Ignotas“ tikrovėje buvo negailestingas ir žiaurus budelis, troškęs suvesti sąskaitas su buvusiais persekiotojais iš Lietuvos žvalgybos ir saugumo struktūrų.
Kankinimai priminė pragaro vaizdus
A.Vilimo rengtų makabriškų kankinimų pėdsakus savo atsiminimuose aprašo buvęs VSD Ypatingojo skyriaus darbuotojas Juozas Grušys. Jo teigimu, prasidėjus karui sovietai bandė slėpti nusikaltimų pėdsakus, kameras bandyta valyti nuo kraujo žymių.
Plytinės garažo sienos, sandariai apkaltos neobliuotomis, ruda spalva nudažytomis lentomis, buvo išvarpytos kulkų ir aptaškytos krauju. Šaudymo kameroje įrengta kanalizacijos duobė, uždengta metalinėmis grotomis, buvo pilna sukrešėjusio kraujo. Kraujo krešuliais buvo užkimšti ir kanalizacijos vamzdžiai.
NKGB kalinių tardymo ir žudymo patalpose buvo įtaisyti galingi, didelį triukšmą skleidžiantys ventiliatoriai, kurie turėjo padėti nuslopinti kankinamų žmonių klyksmus ir pagalbos šauksmus.
NKGB kalinių tardymo ir žudymo patalpose buvo įtaisyti galingi, didelį triukšmą skleidžiantys ventiliatoriai, kurie turėjo padėti nuslopinti kankinamų žmonių klyksmus ir pagalbos šauksmus.
1941 metų liepos mėnesį Petrašiūnuose atkastos kapavietės vaizdas ir rastų palaikų teismo medicinos tyrimas konstatavo kraupius faktus. Kapavietę tyrusios specialios komisijos pirmininko Vlado Braziulio teigimu, kapavietėje nerasta nė vienos aukos, nužudytos tiesiog šūviu ar keliais šūviais.
„Aukos buvo muštos įvairaus kietumo ir aštrumo daiktais, badomos nevienodo ilgumo ar platumo įrankiais“, – pragaro vaizdus Kauno NKGB kalėjime aprašė teismo medicinos ekspertas. „Šonkauliai daugeliui įlaužti. Galvos, rankų ir kojų kaulai dažnai sulaužyti. Mažiausias skaičius žaizdų viename lavone – keturios“, – rašė V.Braziulis. Visi lavonai, išskyrus vieną, buvo vyriškos lyties.
Neabejotina, kad didžiąją dalį šių aukų kankino ir galiausiai pribaigė būtent „kalvio Ignoto“ personažu vėliau paverstas A.Vilimas.
Bandė sprukti, tačiau buvo parsiųstas į Lietuvą
Prasidėjus nacių Vokietijos ir SSRS karui A.Vilimas ir jo bendrai spruko iš Lietuvos, nujausdami, kad pasikeitusi situacija jiems nežada nieko gero. Bet sovietų kolaborantai neturėjo didelės įtakos ar gero vardo ir po kurio laiko buvo įtraukti į čekistines diversines grupes ir per fronto liniją persiųsti atgal į jau vokiečių okupuotą teritoriją.
Į NKGB partinės organizacijos sekretoriaus Adomo Godliausko būrį pateko ir A.Vilimas. Šios diversinės grupės buvo prastai parengtos, tarp jų narių buvo išdavikų, kurie buvo dabar pasirengę nusilenkti jau vokiečių okupantams ir išsaugoti savo gyvybę.
Vieną iš diversantų būrių išdavė apsilankymai pas Kaune gyvenusią rusų tautybės moterį Natašą. Iš pradžių manyta, kad Nataša tiesiog užsiima prostitucija, tačiau ją lankiusių vyrų elgesys sukėlė pagrįstų įtarimų.
Po apklausos ir kratos Nataša pati atvirai išpasakojo, kad sovietams okupavus Lietuvą ji atvyko iš Rusijos ir dirbo NKVD Tardymo skyriuje.
Po apklausos ir kratos Nataša pati atvirai išpasakojo, kad sovietams okupavus Lietuvą ji atvyko iš Rusijos ir dirbo NKVD Tardymo skyriuje. Prasidėjus karui „kartu su kitomis katiušomis“ nespėjo pasitraukti ir dabar tūnojo Kaune.
Rusė papasakojo ir tai, kad pas ją užsuka „atstovai iš Rusijos“, buvę NKVD darbuotojai, kurių gretose buvo ir A.Vilimas. Nataša sutiko bendradarbiauti su lietuviais, o šie apie sovietinių diversantų irštvą pranešė ne gestapui, o nacių karinei žvalgybai (abverui).
Pasalą surengę lietuvių saugumo policijos ir vokiečių abvero agentai sulaikė pasilinksminti atėjusių išdavikų būrį. Aršiausiai iš jų priešinosi tik Kėdainių NKVD-NKGB narys Vladas Baronas, kuris net ir su peršauta koja spėjo išmest keletą granatų ir pats atsišaudyti.
Pakartas ant Kauno ąžuolo
Sulaikytas A.Vilimas prisipažino, kad dirbdamas NKVD Kaune, NKVD rūmų garaže nužudė 29 lietuvius. Iš pradžių jis gynėsi, jog kankinimų nebuvo, tačiau atkasti palaikai parodė, kad „kalvis Ignotas“ ne tik žudė, bet ir sadistiškai mėgavosi aukų kančia.
Gruodžio 4 d. Karo lauko teismas nuteisė mirties bausme A.Vilimą, V.Baroną ir Albertą Slapšį. Nuosprendis įvykdytas po devynių dienų Kauno Ąžuolyne.
V.Baronas egzekucijos metu nutrūko ir su virve ant kaklo nupuolė ant grindinio. Jis pribaigtas šūviu į galvą. Budelis A.Vilimas pakartas ant ąžuolo, netoli Fizinės kultūros rūmų.
Po karo A.Vilimo istoriją sovietinė propaganda išnaudojo savo tikslams. Buvo skelbiama, kad A.Vilimas su bendražygiais „naikino karinius sandėlius, nužudė 29 hitlerininkus“. Sovietai slėpė ir faktą, kad budelis buvo niekingai pakartas. Sovietinės istorijos knygos rašė, kad A.Vilimas „didvyriškai žuvo nuo hitlerininkų rankų“.
Okupantų valdžia skleidė istorijas apie didvyrišką pasipriešinimą ir nepasidavimą nacių kankinimams, tačiau „Kalvį Ignotą“ jo teisybė pasivijo kybantį ant Kauno ąžuolo.
Daugiau istorijų apie Tarpukario Lietuvos žvalgybos ir saugumo pareigūnų likimą galite paskaityti Severino Vaitiekaus knygoje „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“. Šios knygos pristatymas vyks gegužės 11 d., 17 val., Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje, Žirmūnų g. 1F.
