L.Mažylis sako, kad valstybei iššūkių nuolat kelia mūsų visų sutarimo problemos: kokia bus mūsų visuomenės ir politikos raida, kaip mes matome save pasaulyje. Jo teigimu, vieningumo ir sutarimo valstybei niekada nebus per daug. Tai yra iššūkis, kurį turime įveikti kasdien.
„Mūsų tautos ir valstybės istorija yra labai turininga, turtinga ir sudėtinga. Mums reikėtų priimti nebylų susitarimą istorijoje ieškoti ir atrasti pozityvių dalykų, stiprybių, kurios mus sutelkia. Čia jau ne tiek idėja, kiek viltis, kad vieningas, pozityvus istorijos suvokimas, teigiamas požiūris į ją padėtų mums visiems konstruktyviau spręsti šiandienos problemas, mūsų tautos, visuomenės ir valstybės raidos problemas. Tokią idėją turiu ir, kiek įmanoma, ypač pastaraisiais mėnesiais, stengiuosi ją palaikyti ir pagal galimybes diegti“, – teigia L.Mažylis.
Profesorius prisimena, kad idėja atsakymų ieškoti istorijoje jo mintyse supleveno kovo 29 dieną Berlyno archyve, kuriame jis surado Vasario 16-osios aktą.
„Kai prasidėjo pirmieji žurnalistų klausimai, spontaniškai ir intuityviai kilo ši idėja, kad tai yra puiki proga mums visiems ieškoti ir surasti savo tautos praeityje pozityvių ir teigiamų dalykų“, – sako L.Mažylis.
Sąjūdis – laikotarpis, kai vienas kitą puikiai supratome. Dar vienas tikrai labai didelio vieningumo ir susitelkimo pavyzdys buvo mūsų apsisprendimas integruotis į Europą.
Jis įvardija keletą istorinių įvykių ir procesų, sufleruojančių, kaip teisingai kurti valstybę šiomis dienomis.
„Tai ir Vasario 16-oji, kai buvo priimtas sprendimas, kuris dabar tinka, galioja ir tikrai galios ilgus šimtmečius. Likimas buvo mums, kaip sakoma, nelaimingai dosnus įvairių okupacijų, [dėl to vis atsirasdavo] būtinybė vaduotis, kilti į laisvę. Labai tinkamas [istorinis] pavyzdys, manau, yra mūsų susitelkimas Kovo 11-ąją. Sąjūdis – laikotarpis, kai vienas kitą puikiai supratome. Dar vienas tikrai labai didelio vieningumo ir susitelkimo pavyzdys buvo mūsų apsisprendimas integruotis į Europą“, – teigia L.Mažylis.
Profesoriaus manymu, jo siūlomos idėjos įgyvendinimas jau prasidėjęs. Artėjant valstybės šimtmečiui jis regi labai daug noro ir gebėjimų atsižvelgti į tautos praeitį. L.Mažylis teigia, kad tą turėtų daryti visos visuomenės grupės – atsakomybė į istoriją žvelgti jautriai, pagarbiai ir kūrybiškai tenka ir žiniasklaidai, ir pedagogams, ir jauniems žmonėms, kuriantiems socialinius tinklus, per juos bendraujantiems.
„Atsakymai į daugelį klausimų jau seniai pateikti ir labai dažnai tai vykę atsakymai. Tik turime atsigręžti į to meto aplinkybes, suprasti, kas lėmė ir dėl kokių priežasčių. Tai turbūt nėra lengva, istorijos studijos nėra paprastas dalykas“, – sako L.Mažylis.
