Kaip pasakoja Kardinolo Stefano Wyszynskio universiteto Archeologijos instituto dėstytojas dr. Jacekas Wysockis, vadovavęs archeologiniams tyrimams, maždaug keturių metrų gylyje, po rūsiais, buvo aptiktos ertmės. „Tai tunelis, kuris gali jungti pilį su bažnyčia“, – sakė archeologas.
Tyrimai pradėti vietos valdžios iniciatyva. Miestelyje jau seniai sklando legendos, kad po pilimi esantys požemiai yra tunelis. Tad jį atkasus galima bus prisivilioti daugiau turistų. Jeigu paaiškės, kad tos ertmės yra geros būklės ir jas sutvarkius ten galima bus leisti lankytojus.
Pirmiausia darbo imsis archeologai, kurių tikslas – atkasti požemius, finansavimą tam numatė Paslenko savivaldybė.
Pernai rugsėjį teritoriją prie XIV a. kryžiuočių ordino pastatytos pilies Paslenke archeologai tyrė bent keliais metodais, padaryti ir geologiniai pjūviai. Tokiu būdu mokslininkai aptiko anomalijas požemiuose. Tyrimai padėjo susidaryti gana aiškų vaizdą apie tai, kas yra po žeme: viskas rodo į tai, kad ten yra požeminis koridorius, kuris Viduramžiais jungė pilies požemius su gotikine Šv.Bartolomiejaus bažnyčia.
Archeologai tvirtina, kad istoriniuose šaltiniuose esama užuominų apie šį tunelį, bet įrodymų mokslininkai neturėjo.
Šią pilį 1945 metais sudegino Raudonoji armija, tad po Antrojo pasaulinio karo patekti į senuosius požemius jau nebuvo įmanoma. Pati pilis buvo atstatyta šeštame ir septintame dešimtmetyje, tačiau nė iš tolo neprimena buvusio vaizdo.
Archeologai tvirtina, kad istoriniuose šaltiniuose esama užuominų apie šį tunelį, bet įrodymų mokslininkai neturėjo.
Turtinga pilies istorija gali slėpti daug įvairiausių paslapčių. Lobių ieškotojai jau daug metų mano, kad būtent čia gali būti paslėptas Gintaro kambarys. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vokiečiai išgabeno iš Karaliaučiaus daugybę meno vertybių ir dokumentų, nemažai jų buvo išslapstyta Rytų Prūsijos teritorijose, taip pat Paslenko apylinkėse.
Didžiąją dalį turtų sunaikino ar išvežė Raudonoji armija, tačiau po karo kuriama Lenkijos administracinė valdžia sugebėjo išgelbėti apie 20 tūkst. rankraščių ir senųjų leidinių iš Karaliaučiaus. Dalis jų – XVI a. Prūsijos kunigaikščio Alberto vadinamosios Sidabrinės bibliotekos palikimas.
Šią pilį 1945 metais sudegino Raudonoji armija, tad po Antrojo pasaulinio karo patekti į senuosius požemius jau nebuvo įmanoma.
Mokslininkai neskuba spėlioti, ką ras pradėję atkasinėti pilies požemius. Tačiau neabejojama, kad radinių bus, galbūt – ir labai vertingų. O apie Gintaro kambario buvimą būtent čia sklando daugybė legendų. Tarkim, liudytojų pasakoja esą 1944 metų rudenį matė, kaip naktį į pilį atvažiavo skrynių pilni sunkvežimiai, kurie teritoriją palikdavo jau tuščiomis.
Be to, su šiomis žemėmis buvo susijęs – Paslenko apylinkėse turėjo sodybą – Nacių partijos gauleiteris Rytprūsiuose ir Rytprūsių oberprezidentas Erichas Kochas, kurį vėliau Lenkijos liaudies respublika nuteisė mirties bausme. Tačiau ta bausmė niekada ir nebuvo įvykdyta, todėl įtarinėta, kad jis turėjęs žinių apie Gintaro kambario ir kitų lobių slėpimo vietą. Šis žmogus mirė kalėjime 1986 m., savo paslaptis nusinešdamas į kapus.
Tvn24.pl primena ir dar vieną dalyką: tėvas Czeslawas Klimuszko, vienas garsiausių Lenkijos aiškiaregių ir gyduolių, yra sakęs, kad Gintaro kambarys sudegė vienoje iš Prūsijos pilių 1945 metais. Paslenko pilis tiktų šiuo atveju idealiai.
