Pradėdamas renginį ambasadorius Evaldas Ignatavičius pabrėžė, kad „Lietuvos istorijos“ vertimas į baltarusių kalbą yra svarbus dėl abiejų tautų istorijos bendrumo, ką simbolizuoja pastaruoju metu minimi jubiliejai – 1863-ių metų sukilimo, Oršos mūšio ar kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio.
„Lietuvos istorijos“ pristatyme dalyvavo vienas knygos autorių Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas, redakcinės kolegijos pirmininkas profesorius Raimundas Lopata ir leidinio vertėjas – filologas, žurnalistas, visuomenininkas Vincukas Večiorka.
Prof. R.Lopata renginio svečiams papasakojo apie knygos kūrimo idėją bei kontekstą, prof. A.Bumblauskas kalbėjo apie skirtingas ir iki šiol daug diskusijų keliančias lietuvių ir baltarusių požiūrio į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę perspektyvas.
Prof. R.Lopata renginio svečiams papasakojo apie knygos kūrimo idėją bei kontekstą, prof. A.Bumblauskas kalbėjo apie skirtingas ir iki šiol daug diskusijų keliančias lietuvių ir baltarusių požiūrio į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę perspektyvas. V.Viačiorka savo ruožtu akcentavo leidinio modernumą, jo svarbą Baltarusijos žmonėms, norintiems geriau pažinti ir Lietuvos, ir savo krašto istoriją.
Diskusijoje pasisakę baltarusių istorikai ir visuomenininkai minėjo, kad knygoje atskleista nemažai Baltarusijoje iki šiol mažai žinomų faktų apie Lietuvą. Pavyzdžiui, apie pokario pasipriešinimą ar Lietuvos diplomatinio atstovavimo Vakaruose tąsą sovietinės okupacijos sąlygomis.
Daugelio kalbėjusiųjų nuomone, turime bendrą istoriją, tačiau skirtingus kalbėjimo apie ją būdus, ir tai reikia panaudoti geresniam vienas kitų pažinimui bei prisistatymui Europoje. Diskusijoje kalbėta ir apie efektyvesnį bendrų istorijos bei kultūros paminklų panaudojimą turizmo tikslams, kuriant bendrus maršrutus ir skleidžiant informaciją apie unikalų mūsų paveldą.
