Po 15min.lt publikacijos „Povandeninių katastrofų vietos Baltijos jūroje lyg magnetas traukia plėšikautojus“ atsiliepė nardytojai iš klubo „Orka Diving Club“, kurie tikina, kad juodieji archeologai – tik pramanas.
„Norėtume pateikti tam tikrų pastebėjimų apie nardymo ypatumus Baltijos jūroje. Kaip teigia gerb. profesorius V.Žulkus, Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra nuskendę apie 70 laivų. Tačiau pati Baltijos jūra, ypač prie Lietuvos krantų, nardytojams yra pakankamai „nedraugiška“. Visų pirma nardymą apsunkina tinkamo oro stoka (labai dažni stiprūs vėjai ir bangavimas – kas yra pavojinga nardant ir plaukiant iki nardymo vietos), patys įdomiausi nardymui laivai yra nutolę gan toli nuo kranto (dauguma šių laivų yra toliau nei 10 km nuo kranto), šie laivai yra pakankamai dideliame gylyje (dauguma virš 30 m), taip pat nardymą sunkina eilė nardymo Baltijos jūroje ypatumų (blogas matomumas – dažnai mažiau nei 10 m, o dažniausia tik 2–5 m, šviesos trūkumas, žema temperatūra – apie 30 m. gylyje dažniausia temperatūra neviršija 3°C, prie laivų yra daug žvejų pamestų tinklų) bei su pačiu nardymu susijusių dalykų (dėl palyginti ekstremalių nardymo sąlygų yra didesnis azotinės narkozės pavojus, galima hipotermija, reguliatorių užšalimas, apsunkinta orientacija ir kt.). Tačiau, nežiūrint visų šių nepalankių aplinkybių, reikia džiaugtis, kad Lietuvoje yra narų, norinčių ir galinčių nardyti šiomis sąlygomis“, – sako nardytojai.
Povandeninis laivas U-580 yra nuskendęs 38 m. gylyje.
Kaip teigia „Orka Diving Club“ atstovai, dauguma narų mėgėjų yra baigę įvairių nardymo organizacijų mėgėjiško nardymo kursus (turbūt daugiausia pagal PADI mokymo programą). Tokiame gylyje nardant dažniausiai naudojamas kvėpuojamasis mišinys yra deguonimi prisotintas oras – vadinamas nitroksas. Neriant su nitroksu, tokiame gylyje be papildomų (vadinamų dekompresinių) sustojimų, galima išbūti apie 15 minučių. Per tas 15 minučių naras vargiai sugebėtu net apiplaukti šį 67 m. ilgio laivą, o tuo labiau surasti ar nupjauti kokį nors „trofėjų“.
Brangus malonumas
Komplikuota ir finansinė nardymo pusė. „Orka Diving Club“ nariai pateikė skaičiavimus.
Priklausomai nuo to, kur mokėsi ir pas kokį instruktorių, mėgėjiško nardymo kursai kainuoja apie 1 000 Lt (turbūt Baltijos jūroje dar neatsirado drąsuolių, kurie nardytų be kursų), mėgėjiško nardymo įranga kainuoja nuo 4 000 Lt, o dažniausiai ir dar daugiau. Remiantis internete pateiktais nardymo centrų duomenimis, baliono užpildymas oru ar nitroksu kainuoja vidutiniškai apie 15–30 Lt, o kur dar patirtis ir nukeliavimo iki jūros ir iki nuskendusio laivo išlaidos? Taigi, suprantama, kad palyginti nedaug tokio pasiruošimo lygio narų pasiryžta panerti į tokį gylį, kaip ir minėtas nuskendęs povandeninis laivas.
Kad būtų galima geriau apžiūrėti tokio lygio ir tokiame gylyje esantį objektą kaip minimas povandeninis laivas, įsitikinę narai, reikalingas daug geresnis pasiruošimas, geresnė įranga, papildomi dujų mišiniai, įgūdžiai ir nardymo kvalifikacija. Todėl dažniausia tokius nėrimus atlieka vadinamieji techniniai narai. Techninio nardymo įranga kainuoja daug daugiau nei įprastinė mėgėjiško nardymo – vidutiniškai virš 30 000 Lt, pati įranga sveria irgi nei daug nei mažai – naras ant savęs turi turėti įrangos, sveriančios virš 60 kg, be to, turi būti praėjęs nardymo kursus, kurie yra daug sudėtingesni ir kainuojantys virš 3 000 Lt, turi daug ir pastoviai treniruotis, kad atliktų tokį panėrimą. Norint atlikti ilgesnį nei apie 15 min. nėrimą į toki gylį, kaip yra nuskendęs minėtas povandeninis laivas gali būti naudojami skirtingi dujų mišiniai, pavyzdžiui, helio turintis kvėpavimo mišinys, vadinamas trimiksu. Pabuvus šiame gylyje apie 30 min. jau bus reikalingi papildomi sustojimai įvairiame gylyje, trunkantys iki 20–30 min, vadinamieji dekompresiniai sustojimai. Šiuo atveju vien kvėpavimui skirtų dujų kaina tokiam nėrimui gali viršyti 200 Lt. Be to, reikėtų dar iš anksto paruošti kvėpavimui skirtas dujas. Prie visų šių išlaidų reikėtų pridėti kelionės iki jūros bei nuplaukimo iki nardymo vietos išlaidas, kurios irgi yra nemažos (žmogui nuo 100 iki 150 Lt ir daugiau).
„Taigi, suprantama, kiekvienas nėrimas kainuoja pinigus ir dažnai nemažus, ypač žmonėms, gyvenantiems toliau nuo pajūrio. Todėl dauguma techninių narų yra pakankamai gerbiami ir turtingi žmonės kad galėtų turėti tokį hobį – yra daug firmų vadovų, universitetų dėstytojų, gydytojų, mokslo daktarų“, – teigia nardytojai.
Juodieji archeologai – utopija
Dauguma po vandenių glūdinčių laivų – stipriai suirę. „Be to dauguma jų, kaip ir minėtasis povandeninis laivas, yra „jaunesni“ nei 100 m., kas pagal UNESCO apibrėžimą nėra povandeninis kultūros paveldas. Šiuos laivus su laiku naikina korozija, audros, o labiausiai žvejų tinklai“, – aiškina nardytojai.
„Orka Diving Club“ nariai įsitikinę, kad dažniausiai plaukiotojai neturi nei noro, nei tikslo, nei laiko ką nors kelti iš nuskendusių laivų. „Visi tie spaudoje atsiradę straipsniai apie „juoduosius archeologus“, plėšiančius nuskendusius laivus prie Lietuvos krantų yra tik utopija. Visas nardymas laikosi tik ant žmonių entuziazmo, noro „prisiliesti“ prie istorijos, patirti gerų įspūdžių, o ne ant finansinių interesų“, – teigia nardytojai.
Anot jų, nardymo prie nuskendusio povandeninio laivo uždraudimas neturi nei teisinio, nei istorinio, nei etinio pagrindo, be to narai, atvykstantys iš kitų šalių, tik prisideda prie Lietuvos turizmo plėtros ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio formavimo. Vietoje to, kad būtų draudžiamas nardymas, gal geriau būtų pakviesti narus mėgėjus bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu.
