Audringas vėjas košė kiaurai, vertė iš kojų retus šio turistinio objekto lankytojus, o vyrai dirbo nesidairydami. Rūpesčio veide neslėpdamas V.Bliūdžius tik tarstelėjo: „Trečiadienį kelsime bures, laivo ir mūsų laukia svarbus išbandymas“.
Kai įspūdingo dydžio pašventintas laivas, kuriame plaukė ir grupė Klaipėdos rajono moksleivių, išplaukė į marias, pirmąjį jo žygį į atvirus vandenis stebėjęs Jūrų muziejaus vyr. istorikas Romaldas Adomavičius įvertino jį puikiai. Istorikų komanda plaukė įkandin šio naujam gyvenimui atkurtojo laivadirbystės paveldo objekto muziejaus kurėnu. R.Adomavičius žurnalistei telefonu iš marių sakė pagarbos ir pripažinimo žodžius, skirtus reizinės statytojams ir projekto vykdytojams.
Rugsėjo 30-ąją, 10 valandą, Drevernos uoste bus minima Pasaulinė turizmo diena, tada unikalus atstatytas laivas bus pristatytas visuomenei. Žuvininkystės regiono vietos veiklos (ŽRVV) grupė, vykdžiusi projektą „Žvejų krašto tradicijų išsaugojimas, laivadirbystės paveldo ir žvejybos kultūros puoselėjimas atkuriant turizmo reikmėms senovinį kuršių laivą“, ir Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras kviečia į renginį visus, besidominčius gyvąja istorija.
Gyvasis istorinis paveldas – unikalus
Konferencijoje „Turizmas ir bendruomenės. Žuvininkystės tvari plėtra“ apie gyvojo istorinio paveldo perspektyvas, apie istorinių-tradicinių laivų savininkų asociacijos veiklą, apie Kuršių mariose plaukiojusius burlaivius ir burvaltes bei jų modernėjimą (pastačius geležinkelio tiltus) susirinkusiesiems papasakos istorikas iš Jūrų muziejaus R.Adomavičius. Apie reizinės atkūrimo ypatumus ir problemas galima bus išgirsti iš paties laivadirbių vadovo švėkšniškio V.Bliūdžiaus. Bus pristatyta ir edukacinė-pramoginė programa „Žuvies kelias“.
Drevernos prieplaukoje turizmo paslaugų efektyvinimui šią vasarą buvo negailima investicijų. Didžioji jų dalis – iš ES paramos programos „Tvari žuvininkytės regionų plėtra“.
„Vien dvi statybos – senovinio laivo reizinės ir iki Naujųjų iškilsiančio gamtovaizdžio apžvalgos bokšto prie Kuršių marių – iš viso atsieis per 0,4 mln. litų“, – sako ŽRVV grupės atstovai. Maždaug po 40-50 tūkst. litų atsiėjo šią vasarą kurti dekoratyviniai akcentai – skulptūrų parkas ir vėtrungių takas link Kuršmarių.
„Šią vasarą prieplaukoje jau švartavosi 80 laivų, visų norinčiųjų negalėjome net sutalpinti, mūsų pastangos efektyvinti turizmo paslaugas Drevernoje tikrai nenuėjo perniek“, – sako dreverniškiai.
Prieplaukos rekonstrukcijai Klaipėdos rajono savivaldybės rūpesčiu prieš keletą metų buvo panaudota keliolikos milijonų litų ES parama. Tiesa, seklus įplaukos kanalas, kurį bangos nuolat užneša smėliu – aštriausia problema, kurios sprendimui būtinų investicijų dar trūksta.
Šilutės rajone ES parama – mero prieplaukai
Tame pačiame dešiniajame Kuršių marių krante, Ventės kaime (Šilutės r.), už keliolikos kilometrų nuo Drevernos, Šilutės rajono eksmero Šarūno Laužiko šeimai priklausančioje sodyboje iš tos pačios europinės „Tvarios žuvininkystės plėtros“ programos paramos lėšų apie 0,4 mln. litų privačios jo prieplaukos atnaujinimui šiemet skyrė šiame rajone veikianti Žuvininkystės regiono vietos veiklos (ŽRVV) grupė.
Šilutės mažųjų laivų prieplaukoje, prieš 6 metus rekonstruotoje ES paramos lėšomis (14 mln.litų), vieša prieiga keliautojams šiemet buvo netgi suvaržyta – koncesijos pagrindais valdanti bendrovė „Kintai“ įbetonavo du užtvarus, kuriuos sargai pakelia, jei už stovėjimą susimoki. Didžiulėje teritorijoje tinkamos zonos vasarotojų poilsiui iš viso nesuprojektuota. Drevernoje bent gultai yra.
Laivadirbys iš Ventės garsino Dreverną Europoje
Drevernoje, mažoje gyvenvietėje dešiniajame Kuršių marių krante, prieš šešerius metus naujam gyvenimui buvo prikelta garsiausio visų laikų šio krašto laivadirbio Jono Gižo (1867–1940), kuris gimė ir augo Šilutės rajone, Ventės kaime, sodyba.
Klaipėdos rajono savivaldybės rūpesčiu rekonstrukcijai 2009 metais buvo gauta ir tinkamai panaudota solidi europinė parama. Iš griuvenos sodyba tapo Drevernos miestelio puošmena. Joje dabar veikia rajono turizmo ir informacijos centro filialas.
Istoriniai šaltiniai liudija, jog į Dreverną iš Ventės (Šilutės r.) kyšulio persikėlęs gyventi tuomet 28-erių nagingas laivadirbys (po vedybų su Drevernos seniūno dukra) J.Gižas čia remontavo Kuršių nerijos ir dešiniojo marių kranto žvejų burvaltes, taip pat statė naujas. Kai senatvėje stigo užsakymų, meistravo burvalčių modelius ir pjaustinėjo vėtrunges.
Vienas iš ventiškio J.Gižo burvalčių modelių iki šiol saugomas Monako okeanografijos muziejuje.
