14 mln. eurų (48,3 mln. litų) kainavęs trijų dalių vaidybinis filmas „Mūsų motinos, mūsų tėvai“ (Unsere Mütter, Unsere Väter), kuris buvo rodomas per Vokietijos visuomeninę televiziją ZDF, pasakoja apie penkių vokiečių likimus nuo nacių invazijos į Sovietų Sąjungą 1941-aisiais iki jų galutinio sutriuškinimo 1945-aisiais.
Du kariai ir viena slaugė išsiunčiami į Rytų frontą, o du kiti, iš jų vienas žydas, kurį naciai nusprendė deportuoti, iš pradžių lieka Berlyne.
„Šis karas atskleis, kas mumyse blogiausia“, – pranašauja vienas iš karių, vardu Frydhelmas.
Vermachto uniformas apsivilkę jaunuoliai greitai tampa žiaurumų, kuriuos nacių SS vykdė okupuotose teritorijose, liudininkais ir galiausiai patys prie jų prisideda. Vienas šių jaunuolių dalyvauja rusų karo belaisvių masinėje egzekucijoje savo vadų įsakymu.
Šios dramos scenarijus savo forma yra panašus į populiarų JAV serialą apie karą Europoje „Desantininkai“ (Band of Brothers). Tačiau joje į tą laikmetį žvelgiama jo amžininkų vokiečių akimis, nes norima apšviesti ir sudominti jų vaikus ir anūkus, daugelis kurių iki šiol mažai žino, ką jų protėviai veikė per karą.
Pirmąsias dvi serialo dalis, rodytas geriausiu eterio laiku, žiūrėjo per 7,2 mln. Vokietijos gyventojų; dar 8,7 mln. įsijungė televizorius per šios dramos finalą, kuris pagal populiarumą lygiuojasi į labiausiai šalyje mėgstamą, kartą per savaitę rodomą detektyvinį serialą „Nusikaltimo vieta“ (Tatort).
ZDF nurodė norėjusi parodyti karą nauju kampu, siekiant „skatinti dialogą tarp kartų“.
„Jeigu galime nutiesti tiltą per šią tylos bedugnę, kuri egzistuoja daugelyje šeimų Antrojo pasaulinio karo tema, tuomet šis filmas yra televizijos įvykis savo tikriausia prasme“, – ZDF pramoginių programų direktorius, Heike Hempelis sakė dienraščiui „Frankfurter Rundschau“.
Tačiau šis šou taip pat pakurstė aistras kaimyninėje Lenkijoje, kurios ambasadorius Berlyne Jerzy Marganskis šią savaitę atvirame laiške, adresuotame ZDF, skundžiasi, kad jo šalies pasipriešinimo kovotojai ir eiliniai piliečiai vaizduojami kaip aršūs antisemitai, „sunkiai atskiriami nuo Vokietijos nacių“.
„Beveik groteskiška, kaip Armijos Krajovos pavaizdavimas šiame seriale gali sukurti įspūdį, jog žydų sunaikinimo kaltė gali būti bendra, kad ją taip pat privalo prisiimti kiti žmonės, – rašė jis. – Toks XX amžiaus istorijos supratimas aiškiai nepadeda istoriniam Vokietijos ir Lenkijos dialogui.“
ZDF greitai pareiškė „giliai apgailestaujanti“, kad serialas Lenkijoje buvo suvoktas kaip įžeidimas, tačiau atmetė kaltinimus, jog jame istorija vaizduojama iškraipytai.
„Jokiu būdu nebuvo siekta įnešti sąlygiškumo istoriniams faktams arba vokiečių atsakomybei“, – sakė ZDF atstovas Peteris Hillas.
Ekspertai pateikė skirtingų nuomonių dėl šio serialo.
Berlyno laisvojo universiteto atstovas Martinas Luecke sakė, kad jo scenos, dažnai primenančios melodramą, kelia pavojų, kad žiūrovai „tapatinsis su veikėjais ir ieškos pateisinimo jų nusikaltimams šiame kontekste“.
Politologas Johannesas Tuchelis, vadovaujantis Vokietijos pasipriešinimo memorialiniam centrui, sakė Berlyne leidžiamam dienraščiui „Morgenpost“, kad „iš principo visada gerai vaizduoti, kad Antrasis pasaulinis karas buvo agresyvus karas, pradėtas vokiečių“.
Tačiau jis pažymėjo, kad per anksti spręsti, ar naujasis serialas paskatins išties rimtus debatus Vokietijoje, panašius į išprovokuotus Jungtinėse Valstijose 1979 metais sukurto sukrečiančio trumpo televizijos serialo „Holokaustas“ (Holocaust), kuriame vaidino Meryl Streep ir Jamesas Woodsas. Toji drama daugelį vokiečių privertė pirmąkart suvokti, kokie siaubingi buvo nacių nusikaltimai.
