Lietuvos kariuomenei 1918–1920-aisiais metais teko nelengva užduotis. Ką tik nepriklausomybę paskelbusią šalį reikėjo ginti nuo Raudonosios armijos, bermontininkų ir Lenkijos kariuomenės, okupavusios Vilniaus kraštą. Skaičiuojama, kad šiuo laikotarpiu žuvo per keturis tūkstančius Lietuvos karių savanorių. Šiuo metu žinomi tik apie pustrečio tūkstančio jų kapų.
Daugiausiai diskusijų verda dėl Antakalnyje palaidotų Lietuvos karių. Paveldosaugininkų teigimu, kol kas tiksliai žinomos 6–7 karių pavardės, o jų galėjo būti iki 40. Yra teigiančių, kad šie kariai palaidoti vadinamajame vienuoliktame kvartale.
1962-iaisiais ten esantys kapai įvardyti kaip bevardžiai. Mediniai kryžiai per keturis dešimtmečius sunyko ir buvo pašalinti, o nauji nepastatyti. 1991-iaisiais šioje vietoje atlikti žvalgybiniai kasinėjimai, tačiau be žmonių kaulų daugiau jokių radinių neaptikta, tad neįmanoma nustatyti ir jų kilmės.
Vienuoliktame kvartale skaičiuojama apie 200 kapų. Tačiau karo istorikai abejoja, kad čia palaidoti Lietuvos kariai. Pirmiausia, jų teigimu, 1919–1920-aisiais Lietuvos kariuomenė kovojo toliau nuo Vilniaus – ties Medininkais, Rykantuose. Ten daug jų ir palaidota. Todėl realesnė versija, kad čia guli kariai, gydyti Sapiegų ligoninėje ir tai nebuvo tik lietuviai.