„Nepritariame Pijaus XII beatifikacijai. Negalime pamiršti jo tylos dėl Holokausto“, – dienraščiui „La Stampa“ sakė didysis Haifos rabinas Shearas-Yashuvas Cohenas.
„Jis neturėtų būti vertinamas kaip pavyzdys ir neturėtų būti skelbiamas palaimintuoju, nes nepakėlė balso prieš Holokaustą. Jis nekalbėjo, nes bijojo arba dėl kitų asmeninių priežasčių“, – sakė rabinas.
Sh.Y.Cohenas, kuris pirmadienį tapo pirmuoju žydu, pasakiusiu kalbą katalikų Vyskupų sinodui, pažymėjo, kad jo dalyvavimas pasiuntė „vilties signalą“ po „krauju ir ašaromis“ aplaistytos krikščionių ir žydų istorijos.
Sh.Y.Cohenas, vienas už Vatikano ir Izraelio dialogą atsakingos komisijos pirmininkų, pridūrė: „Santykių tarp mūsų žmonių, mūsų tikėjimo ir Katalikų Bažnyčios vadovybės ir sekėjų, istorija yra ilga, sunki ir skausminga, kraujo ir ašarų istorija“.
„Tikrai manau, kad stovėjimas čia, priešais jus, yra labai prasmingas, – 253 vyskupams sakė Sh.Y.Cohenas. – Jis siunčia vilties signalą ir meilės, sambūvio ir taikos mūsų kartai ir būsimoms kartoms žinią“.
1967 metais pradėtas ir prie pabaigos artėjantis Pijaus XII paskelbimo palaimintuoju procesas išprovokavo piktus debatus ir įtampą tarp katalikų ir žydų.
Oponentai, tarp kurių yra Simono Wiesenthalio centras, kaltina nuo 1939 iki 1958 metų Katalikų Bažnyčiai vadovavusį Pijų XII dėl tylos Holokausto metu.
Šalininkai, tarp jų – JAV įsikūręs fondas „Pave the Way“, kuris praėjusį mėnesį organizavo simpoziumą šiuo klausimu, tvirtina, kad Pijus XII aktyviai prisidėjo prie žydų gelbėjimo, tik tapo šmeižto kampanijos auka.
Pernai popiežius Benediktas XVI įsteigė specialią komisiją, kuri turi išstudijuoti Pijaus XII beatifikacijos klausimą.
Rugsėjį dabartinis popiežius gyrė Pijų XII už tai, kad jis „negailėjo pastangų“ gelbėdamas žydus nuo sunaikinimo.
Krikščionių vykdyto žydų persekiojimo istorija, įskaitant genocidą, tremtį, pogromus, kryžiaus žygius ir diskriminaciją, truko 2 tūkstančius metų.
