Kol sovietų šalis buvo įstrigusi sąstingio ir deficito epochoje, Brežnevas teikė sau vieną ordiną po kito, apdovanodavo save premijomis ir išsirašydavo sau pasakiškus honorarus. Nepaisant to, vis dar yra nemažai sovietmečiui nostalgiją jaučiančių asmenų, kurie mano, kad Leonidas Brežnevas buvo pats sėkmingiausias ir talentingiausias sovietinis lyderis, rašo lenta.ru.
1973 metais JAV prezidentas Richardas Nixonas savo vasaros rezidencijoje Kemp Devide priėmė Leonidą Brežnevą ir padovanojo jam naujutėlaitį tamsiai mėlyną automobilį „Lincoln Continental“ su juodu veliūriniu salonu. Tokiu automobiliu važinėjo ir pats JAV prezidentas. Linkolno prietaisų skydelį puošė užrašas „Ilgam prisiminimui. Su geriausiais linkėjimais“. Įteikdamas automobilio raktelius Brežnevui, Nixonas nė negalėjo pagalvoti, kas nutiks po kelių minučių.
Širdingai padėkojęs amerikiečiams už tokią prašmatnią dovaną, generalinis sekretorius įsodino prezidentą į naująjį automobilį, pats sėdo prie vairo ir užvedė variklį. Sutrikę apsaugos darbuotojai nespėjo nė apsidairyti, kai dviejų supervalstybių lyderiai jau lėkė per kalvas vingiuotu Merilando valstijos keliu.
Brežnevui kelias buvo nepažįstamas, bet jis vis stipriau spaudė akceleratorių. „Lincoln“ įsibėgėjo iki 80 kilometrų per valandą ir Nixonas jau ėmė nerimauti. Staiga kelyje išniro pavojingas posūkis. Brežnevas staigiai nuspaudė stabdžius ir automobilis sklandžiai įsuko į kelio vingį. Sovietų lyderis tada pagyrė tai, kaip amerikietiškas automobilis puikiai laikosi ant kelio, o JAV prezidentui liko tik pagirti Brežnevo vairavimo įgūdžius.
Dovanos ir brangūs pomėgiai
Sovietų lyderis visą gyvenimą mėgo važinėti su vėjeliu. Automobiliai buvo jo aistra. Liudininkai tvirtina, kad generalinio sekretoriaus garaže stovėjo nuo 50 iki 300 mašinų. Žinodami apie jo pomėgį automobiliams, daugelis žinomų to meto politikų dovanodavo jam būtent juos. Be Nixono, Italijos komunistų partijos lyderis Brežnevui padovanojo „Maserati Quattroporte“, Vakarų Vokietijos kancleris – 600-ąjį mersedesą.
Brežnevas mėgo gyventi su dideliu užmoju. 1973-iaisiais jis pats sau paskyrė Lenino premiją, kuri siekė 25 tūkstančius rublių. Tuo metu tai buvo pasakiški pinigai, tačiau, palyginti su tuo, kokius honorarus jis gaudavo už savo knygų pardavimą, – tik smulkios kapeikos.
Sovietų lyderis buvo laikomas oficialiu tokių knygų, kaip „Mažoji žemė“, „Plėšiniai“ ir „Atgimimas“, autoriumi. Honoraras už šiuos kūrinius sudarė apie 180 tūkstančių rublių. Knygų tiražai buvo milžiniški – per 15 milijonų egzempliorių kiekvienos iš jų. Vado memuarai buvo įtraukti į mokyklinę programą, todėl jie buvo nuolat perleidžiami, o kiekvienas naujas leidimas generaliniam sekretoriui vėl atnešdavo didžiulį uždarbį.
Brežnevas daug metų gyveno daugiabutyje Kutuzovo prospekte. Tačiau duomenys apie jo butą yra prieštaringi. Vieni tvirtina, kad tai buvo nedidelis būstas – vos 65 kvadratiniai metrai. Kiti – kad buto plotas siekė 185 kvadratinius metrus, jame buvo šeši kambariai, du tualetai ir vonios kambarys. Tie, kam buvo žinoma apie Brežnevo užmojus, buvo linkę tikėti antrąja versija.
Sklido gandai, kad 1978 metais A.Ščiusevo skersgatvyje specialiai Brežnevui ir kitiems aukštiems valdininkams buvo pastatytas devynių aukštų namas, kuriame generaliniam sekretoriui buvo paskirtas 500 kvadratinių metrų butas. Tačiau sovietų valstybės vadovas taip ir liko gyventi Kutuzovo prospekte, neva pareiškęs, kad naujas būstas buvo „prabangus iki nepadorumo“.
Su ginklu rankose
Brežnevas labai mėgo medžioklę, tad visą laisvą laiką jis stengėsi praleisti užmiestyje: artimojoje Zarečjės viloje arba tolimojoje – Zavidove.
Nors Zavidovo draustinis oficialiai nebuvo valstybės vadovo rezidencija, tačiau Brežnevas ten lankėsi dažnai. Jo metais ši teritorija labai pasikeitė, tapo išpuošta. Ant vaizdingo Lamos upės kranto buvo pastatyta marmuru, granitu ir brangiomis medienos rūšimis išpuošta dviaukštė vila, taip pat dvylikos numerių liukso klasės specialusis viešbutis su kino ir biliardo salėmis, židiniais. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje generaliniam sekretoriui ir jo draugams dar buvo pastatytas baseinas. Papildomai teritorijoje buvo išgręžti trys arteziniai gręžiniai, pastatyti nuotekų valymo įrenginiai, skalbykla bei šaldymo kamera trofėjams. Brežnevo nurodymu šalia taip pat buvo įrengtas specialus dešrų rūkymo cechas, kuriame dorota sumedžiota elniena, šerniena ir briediena.
Be to, tam, kad į vilą būtų patogu atgabenti medžioklės laimikius, išasfaltavo 200 kilometrų aplinkinių miško keliukų. Kalbėta, kad valstybei šių keliukų asfaltavimas kainavo du milijonus rublių.
Užkietėjęs medžiotojas Brežnevas ypač mėgo šernų medžioklę. Jo pavaldiniai pasakodavo, kad jis šaudydavo į juos nuo bokštelio, kuriame valandas sėdėdavo laukdamas žvėries. Tačiau generalinis sekretorius nemojo ranka ir į, pavyzdžiui, antis. Po kiekvienos medžioklės Brežnevas į savo medžioklės dienoraštį kruopščiai užsirašydavo rezultatus.
Kadangi Brežnevas mėgdavo medžioti ir žiemą, Zavidove buvo pastatyti specialūs apšildyti medžioklės bokšteliai su daugybe patogumų. Medžioklės pagalbininkai per racijas perspėdavo generalinį sekretorių apie besiartinantį žvėrį.
Anot asmeninės Brežnevo apsaugos viršininko pavaduotojo Vladimiro Medvedevo, generalinis sekretorius puikiai šaudė ir išmanė ginklus. „Bičiuliai, draugai, tiek mūsiškiai, tiek užsieniečiai, žinodami šią jo silpnybę, gimtadienio ar bet kokia kita proga dovanodavo jam pačius ištaigingiausius ginklus“, – prisimena jis.
Zarečjės viloje, trijuose dideliuose seifuose, Brežnevas laikė 90 ginklų, tarp jų du išskirtinius revolverius su gamykliniais numeriais LIB-1 (Leonidas Iljičius Brežnevas) ir LIB-2. Jie atrodė kaip tikri meno kūriniai: išpuošti graviūromis, auksu ir dramblio kaulu.
Iki Zavidovo ir atgal Brežnevas dažnai mėgo vykti pats vairuodamas „Cadillac Eldorado“, kurį jam taip pat padovanojo JAV prezidentas Nixonas, arba „Rolls-Royce“ (amerikiečių verslininko Armando Hammerio dovana).
Su Brežnevu dirbę sovietinės nomenklatūros atstovai prisimena, kad kelionės į Zavidovą vykdavo pagal įprastą scenarijų: išgertuvės, pirtis ir medžioklė. Žiemą jis ten dar mėgdavo važinėtis sniego rogėmis. Neoficialioje rezidencijoje Brežnevą lankydavo aukšto rango svečiai. 1974 metų kovą Sovietų Sąjungoje apsilankė JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris. Jis taip pat buvo pakviestas į medžioklę su sovietų lyderiu.
Brežnevas šį vizitą ne kartą prisiminė su šypsena. Generalinis sekretorius ironizavo, kad Valstybės departamento vadovas taip nemokšiškai laikė ginklą rankose, kad vietoje šernų galėjo iššaudyti savo palydovus. Pats Kissingeris po medžioklės irgi juokėsi, kad „vienas iš šernų mirė nuo širdies priepuolio, pamatęs tokį nevėkšlą medžiotoją“.
Pasukti laiką atgal
Didelis ledo ritulio gerbėjas Brežnevas mėgdavo lankytis rungtynėse, taip pat žiūrėti televizijos programą „Vremia“ (liet. – „Laikas“), kuri visada prasidėdavo lygiai 21 valandą. Ledo ritulio rungtynės „Lužnikų“ arenoje paprastai prasidėdavo 19.30, kad žiūrovai suspėtų susirinkti po darbo dienos pabaigos. Taip buvo tol, kol Brežnevas netapo generaliniu sekretoriumi.
Užuot pareiškęs pretenzijas televizijos darbuotojams ir pareikalavęs pakeisti programos transliavimo laiką, jis privertė šalies sporto vadovybę paankstinti ledo ritulio varžybų laiką valanda. Niekas nesijaudino dėl to, kad daugelis žiūrovų galėjo nebesuspėti atvažiuoti į areną dėl darbo, tačiau draugas Brežnevas suspėdavo po ledo ritulio mačo grįžti namo iki mėgstamos programos pradžios.
Brežnevas sukaupė didžiulę apdovanojimų kolekciją, tikslus jų skaičius nėra žinomas. Sovietiniais laikais Brežnevas buvo ironiškai pravardžiuojamas „Dukart Sovietų Sąjungos Iljičiumi“. Jis net buvo įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip „labiausiai apdovanojamas žmogus pasaulyje“. Oficialiai buvo skelbiama, kad generalinis sekretorius turi 15 SSRS ordinų ir 18 medalių, taip pat 29 užsienio valstybių medalius ir 49 ordinus. „Perestroikos“ metais iš Leonido Brežnevo po mirties buvo atimtas Pergalės ordinas – aukščiausias SSRS karinis apdovanojimas, kuris jam, beje, 1978-aisiais buvo įteiktas pažeidžiant paties ordino statutą.
Ant krūtinės – penkios „Auksinės žvaigždės“
Sklido gandai, kad Brežnevo kitelis su visais medaliais ir ordinais svėrė apie šešis kilogramus. Generalinis sekretorius turėjo ir apdovanojimą, sukurtą specialiai jam: „50 metų Sovietų Sąjungos Komunistų partijos gretose“. Savo 75-ojo gimtadienio proga jis gavo 13 įvairių ordinų iš aštuonių valstybių.
Be valstybinių apdovanojimų, Brežnevas turėjo ir įvairių žinybinių. Pavyzdžiui, 1977 metais jis buvo apdovanotas SSRS žurnalistų sąjungos nario bilietu. Kaip ir maršalas Georgijus Žukovas, jis keturis kartus buvo apdovanotas SSRS Didvyrio vardu. Turint galvoje, kad jam buvo suteiktas ir Socialistinio darbo didvyrio vardas, ant jo krūtinės kabojo net penkios „Auksinės žvaigždės“. Nei iki jo, nei po jo niekas jų tiek neturėjo.
Stulbina ir Brežnevui apdovanojimus įteikusių užsienio valstybių skaičius. Remiantis įvairiais apskaičiavimais, jį pagerbė nuo 50 iki 70 šalių: jis turėjo Argentinos, Vietnamo, Gvinėjos, Bulgarijos, Vengrijos, Indonezijos, Rytų Vokietijos, Kubos, Šiaurės Korėjos, Jemeno, Laoso, Mongolijos, Lenkijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos, Suomijos, Rumunijos ir daugelio kitų šalių ordinų ir medalių.
-
Kubos diktatorius Fulgencio Batista, atvėręs kelią kitam tironui – Fideliui Castro
-
„Ananasinis snukis“ amerikiečiams pardavinėjo ir paslaptis, ir narkotikus
-
Diktatorius Pinochetas ištraukė šalį iš bedugnės tūkstančių čiliečių gyvybių kaina
-
Turkmėnijos Stalinas savo šalį pavertė Šiaurės Korėja su pingvinais dykumoje
