Reformatų skvero rekonstrukcijos darbai prasidėjo lapkričio pradžioje po ilgų diskusijų ir konfliktų su bendruomene, kadangi sulaukta didžiulio pasipriešinimo dėl planų, kaip šis skveras turi atrodyti po atnaujinimo.
Svarbiausia – bažnyčia
Į ekskursiją po skverą pakvietęs archeologų grupės vadovas Justas Račas parodė kelias atkastas vietas. Jose atrastos dviejų Šreterių ir Vinholdų koplyčių, stovėjusių ties kapinių tvora, liekanos. Taip pat – Konsistorijos (Konsistorija laikotarpiuose tarp sinodų priima svarbiausius bažnyčios gyvenimą liečiančius sprendimus) pastatas su autentišku grindiniu. Tiksli jo statybų data neužfiksuota, o nugriautas statinys jau sovietmečiu, kai čia ruoštasi statyti paminklą partizanams (1983 m.).
Tačiau didžiausias radinys – XVI a. bažnyčios pamatų kampas.
„Jokiuose planuose šios bažnyčios nebuvo, mes taikėme visiškai aklai. Žinoma, darėme geofizinius, ne invazinius tyrimus, tikėdamiesi, kad galbūt kokios nors struktūros išlįs, bet tai nedavė jokių lauktų rezultatų. Mes, manydami, kad galbūt toje pusėje, darėme kelias perkasas, dauguma jų buvo tuščios. Bet vienoje pavyko rasti vieną iš kampų“, – pasakojo archeologas.
Paklaustas, ar jam kaip archeologui toks radinys svarbus, J.Račas neslėpė: „Tai yra ir sėkmė, ir labai įdomu tai rasti, nes tai netikėtas ir lauktas radinys.“
Nuo atrasto kampo greičiausia bažnyčios siena ėjo rytų kryptimi, nes kampas yra kreipiamas tiesiai į šiaurę. „Jeigu pasiimtumėte kompasą, tai sienos orientuotos tiksliai į šiaurę ir į rytus“, – kalbėjo archeologas.
Smulkesnių radinių irgi aptikta: monetų, keramikos.
Aštuntoji reformatų bažnyčia
Kun. Tomas Šernas tikina, kad nuostabos sužinojus apie archeologų radinius, jis ir kiti bendruomenės nariai nepatyrė. Esą jie visada žinojo, kad bažnyčia čia stovėjo.
„Mes visą laiką žinojome, kad čia buvo aštuntoji reformatų bažnyčia. Tai yra mūsų paveldas, visada žinojome, ir studijose buvo. Reformatai po eilinio teismo buvo ištremti už miesto vartų, jų bažnyčia sugriauta ir leista kurtis už miesto ribų. O miesto ribos yra pylimas, dabartinė Pylimo gatvė. Už miesto čia buvo medinė bažnyčia, šalia kapinės, konsistorijos pastatas“, – pasakojo T.Šernas.
Mes visą laiką žinojome, kad čia buvo aštuntoji reformatų bažnyčia. Tai yra mūsų paveldas, – sakė T.Šernas.
Caro laikais prievarta prieš reformatus nuslopo, leista grįžti į miestą. Tada ir pastatyta dabar irgi veikianti bažnyčia kitąpus Pylimo gatvės, priešais Reformatų skverą.
T.Šernas įsitikinęs, jog šiame parke privalo būti reformatų parko žymės – kad buvo bažnyčios pastatas, kokios jo ribos, kad konsistorijos pastatas irgi būtų pažymėtas. „Kad ant bažnyčios nebūtų koks nors objektas pastatytas ir pan. Tai yra mūsų istorinis paveldas. Taip pat čia buvo ir kapinės, kurios sovietmečiu sunaikintos“, – kalbėjo kunigas.
Įamžinti žada
Vilniaus m. savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis taip pat patvirtino, kad radinys nebuvęs visiškai netikėtas – apie bažnyčios buvimą šiame skvere žinota. „Archeologiniai tyrimai tam ir buvo pradėti, kad aptiktume tuos dalykus, kurie šitoje vietoje tikrai buvo. Tai buvusių kapinių liekanos, buvusių koplyčių liekanos. Ir laimingas netikėtumas ar tikėtumas, kad pavyko, panašu, aptikti ir senosios medinės reformatų bažnyčios pamatus“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Jis užtikrino, kad sutvarkius skverą tikrai bus vienaip ar kitaip įamžinta ši bažnyčia. Kaip – dar nežinoma, bet tai gali būti ir ženklas grindinyje, ir schema, ir želdynais.
Atkastos bažnyčios, koplyčių, kitų statinių liekanas ketinama užkasti, taip jas išsaugant ir paliekant toliau tirti ateities kartoms.
Atnaujinimo darbų konkursą laimėjo bendrovė „Eikos statyba“, su sostinės savivaldybe pasirašiusi 1,74 mln. eurų vertės sutartį.
Senamiestyje, šalia Pylimo gatvės, esančiame skvere planuojama sutvarkyti 27,9 tūkst. kv. metrų ploto teritoriją, įrengti inžinerinius tinklus, sodo takus, vaikų žaidimo aikštelę, du fontanus, siurblinę, vandens kolonėlę, laistymo sistemą ir t.t. Darbai turėtų būti baigti kitų metų pavasarį.
