Prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol paaiškėjo tiesa.
1979 metų balandį ir gegužę mažiausiai 66 žmonės mirė po to, kai Sovietų Sąjungoje iš karinės laboratorijos ištrūko oru sklindančios juodligės bakterijos. Tačiau anuomet autoritetingi amerikiečių mokslininkai pareiškė tikintys sovietų tvirtinimu, kad ligos sukėlėjas nuo gyvūnų peršoko į žmonių organizmus.
Tik po išsamaus tyrimo 1990-aisiais vienas iš tų mokslininkų patvirtino ankstesnius įtarimus: nelaimę dabartiniame Rusijos Uralo kalnuose esančiame mieste Jekaterinburge sukėlė nutekėjimas iš laboratorijos – vienas labiausiai mirtinų, užfiksuotų dokumentuose.
Šiandien kai kurių aukų kapai atrodo apleisti, jų vardai nusitrynę nuo metalinių plokštelių miesto pakraštyje esančiose kapinėse, kur jie buvo palaidoti karstuose su žemės ūkyje naudojama dezinfekavimo priemone.
Tačiau istorija apie nelaimę, kuri nusinešė jų gyvybes, ir priedangą, kurią pasitelkus ji buvo nuslėpta, vėl tapo aktuali, mokslininkams ėmus ieškoti COVID-19 kilmės.
