Nykstančios totorių kapinės: kodėl jų išsaugojimas – mūsų visų reikalas?

Mizarai arba ziretės – taip Lietuvos totoriai, dar žinomi kaip lipkos, vadino kapines. Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Lietuvos teritorijoje gyvenę totoriai išsaugojo nemažą dalį savo tradicijų, taip pat ir laidojimo papročių.
Pagrindinės Raižių kapinės
Pagrindinės Raižių kapinės / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Nors dabartinės kapinės, kuriose laidojami totorių bendruomenės nariai, mažai kuo skiriasi nuo lietuviškų, neretai greta jų yra senųjų kapinių dalis. O joje – visai kitoks vaizdas.

Senieji kapai iš pirmo žvilgsnio primena riedulių lauką. Tačiau geriau įsižiūrėjus į akis krinta aiški tvarka: nei anuomet, nei dabar mirusieji nelaidojami chaotiškai. Be to, net ant paprastų lauko akmenų matyti aiškūs simboliai bei užrašai: arabiški arba lotyniški.

Ką jie reiškia? Kur Lietuvoje iki šių dienų dar galima išvysti senųjų totoriškų kapų pavyzdžių? Ir kodėl išsaugoti tokias vietas svarbu ne tik totorių bendruomenei, bet ir mums visiems?

Apie tai kviečiame skaityti – multimedijos pasakojime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis