Rūmais Lenkijos ambasada naudojosi ir dabar – čia vykdavo priėmimai Lenkijos valstybinių švenčių proga, kultūriniai renginiai. Būtent čia su lenkų bendruomene šių metų vasario 16-ąją lankydamasis Vilniuje susitiko ir Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Nuo rūsio iki stogo
Pastatas traukia vandenį, o negalima statyti namo ant smėlio, todėl pamatai bus atkasti, nuvalyti, išdžiovinti, – kalbėjo J.Czubinskis.
Tačiau tokiems renginiams tinkamos tėra vos kelios salės, visa kita – apgailėtinos būklės ir laukia renovacijos. Rūmuose keisis viskas – pradedant įėjimo durimis, stogu, rūsiais, salėmis bei kabinetais ir baigiant vidinio kiemo danga, Šv. Jono g. šaligatviu šalia bei želdiniais K.Sirvydo skvero pusėje.
„Pagrindinis įėjimas išliks iš Šv. Jono gatvės, kaip yra ir dabar. O priešais turėsime kitą – naują – įėjimą iš kiemo. Pastato fasadas iš esmės keisis, atkursime jį pagal turimą istorinę medžiagą“, – apie būsimuosius pokyčius pasakojo Lenkijos Respublikos ambasadorius Jaroslawas Czubinskis.
Būtent šis diplomatas, dirbdamas Lenkijos Užsienio reikalų ministerijoje, rūpinosi Pacų rūmų įsigijimu, tad, kaip juokaudamas pasakojo pats, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis jį ambasadoriumi Vilniuje paskyrė ir dėl šios priežasties – esą dabar galės naująja ambasada rūpintis būdamas nebe Varšuvoje, o Lietuvos sostinėje.
Atkasinės pamatus
Vedžiodamas po būsimąją savo rezidenciją ambasadorius pirmiausia pasiūlė nusileisti į rūmų rūsius. Šiuo metu patalpose žemomis lubomis iškastos kelios duobės, taip bandyta apžvelgti, kokios būklės yra pastato pamatai. Kadangi jie drėgsta, ketinama visus atkasti, išdžiovinti, sutvirtinti. Be to, rūsiuose teks iškasti apie pusę metro grunto – grindys visur nusileis pusmetriu giliau, negu yra dabar.
 |
| Aurimo Šrubėno nuotr./ Jaroslawas Czubinskis |
„Pastatas traukia vandenį, o negalima statyti namo ant smėlio, norime tai padaryti tvarkingai, todėl pamatai pagal projektą, kurį patvirtino Lietuvos paminklosaugininkai, bus atkasti, nuvalyti, išdžiovinti, užkonservuoti“, – kalbėjo J.Czubinskis.
Žinomos Lietuvos paminklosaugininkės Gražinos Drėmaitės teigimu, jeigu šį darbą darys lenkų specialistai, vėliau reikėtų surengti mokomąjį seminarą mūsų šalies šios srities atstovams, kadangi lenkai turi patirties ir sugeba šį darbą atlikti itin kruopščiai ir gerai.
Taip pat rūsiuose ketinama nuimti visą dabar sienas ir lubas dengiantį tinką taip atveriant senuosius mūrus. „Rūsiuose turėsime ekspozicijų sales, apie 300 kv. m, kur vyks įvairios parodos“, – teigė ambasados II sekretorius Mariuszas Wawro, kuruosiantis rūmų atnaujinimo darbus.
Sutvarkyti bus ne tik abu pastato aukštai, bet ir palėpės, kurios iki šiol nebuvo įrengtos. Ketinama atverti sienų tapybą, autentiškus mūrus.
Tvarko byrantį stogą
Jau dabar dalis pastato fasado Šv. Jono gatvėje yra užtverta ir apkalta pastoliais. Ambasadoriaus J.Czubinskio teigimu, tai nėra būsimosios rekonstrukcijos dalis, tačiau stogo būklė kritinė, čerpės byra, tad paprasčiausiai baiminamasi, jog nukritusi kuri nors stogo detalė gali sužaloti praeivius. Be to, per kiaurą stogą varvantis vanduo gadina rūmų sienas.
 |
| Aurimo Šrubėno nuotr./Pacų rūmų Šv. Jono gatvėje rūsiai |
Keisis ir pastato vidinis kiemas – jis bus grįstas akmenimis. Lenkijos ambasada pasiryžusi investuoti ir į rūmų aplinką: Šv. Jono gatvėje palei pastatą nuties naują šaligatvį, o K.Sirvydo skvero pusėje pasodins naujų krūmų ir kitų augalų.
Vien rūmų rekonstrukcijos projektinė dokumentacija jau kainavo per milijoną litų. Šį darbą vykdė Lenkijos bendrovė „Neoninvest“ ir jos partnerė iš Lietuvos, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. G.Drėmaitė tvirtina projektu esanti patenkinta, nes lenkai, jos manymu, „labai sąžiningai daro projektus, labai atidžiai juos paruošia“.
Projektinė dokumentacija rinkta apie dvejus metus, tačiau statybos leidimą iš Vilniaus savivaldybės ambasados atstovai sako gavę itin greitai. Rugpjūtį bus skelbiamas darbų rangovų konkursas, spalį arba lapkritį – pagrindinio darbų vykdytojo.
Konkursas – tarptautinis
Rūsiuose turėsime ekspozicijų sales, apie 300 kv. m, kur vyks įvairios parodos, – teigė M.Wawro.
Konkursas bus tarptautinis, vienu metu skelbiamas tiek Lietuvoje ir Lenkijoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. M.Wawro neslėpė – konkursą laimėti turėtų didelė statybų bendrovė, galinti atlikti tokios apimties darbus. Be to, tiek kasinėjant rūsius, tiek kiemą teks atlikti archeologinius kasinėjimus. „Dar nežinia, ką ten rasime, tai gali pristabdyti darbus“, – šypsojosi ambasados II sekretorius, paklaustas, ar dveji metai nėra per mažai tokiai didelei kultūros paminklu paskelbtų rūmų rekonstrukcijai.
Statybos darbų pradžia planuojama 2014 m. kovą. Rekonstrukciją tikimasi pabaigti ir persikraustyti jau 2015-ųjų pabaigoje.
Kiek pinigų Lenkijos Užsienio reikalų ministerija darbams yra numačiusi, nei ambasadorius, nei II sekretorius neatskleidė. Esą tikroji darbų sąmata paaiškės tik po konkurso.
Pacų rūmų istorija
1628 metais Žemaitijos seniūnas Jeronimas Valavičius mūrinį statinį dabartinėje Šv. Jono gatvėje pardavė Steponui Kristupui Pacui, kuris buvo vedęs Oną Marcibėlę Rudaminaitę. Judviejų sūnus Kristupas Zigmantas Pacas, vėliau tapęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kancleriu, tapo naujuoju rūmų savininku.
 |
| Aurimo Šrubėno nuotr./Lenkijos ambasadorius J.Czubinskis ir paveldosaugininkė G.Drėmaitė |
1655 m. per karą su Maskva rūmai buvo sudeginti, atstatyti buvo po karo.
Mirus K.Z.Pacui rūmai atiteko jo tolimam giminaičiui Kazimierui Mykolui Pacui, kuriam mirus turtus paveldėjo brolio Jono Kazimiero sūnus Juozapas Pranciškus Pacas. Jam valdant 1748 m. rūmai sudegė dar kartą. Jų neremontavo nei tuometis savininkas, nei jo paveldėtojas sūnus Mykolas Jonas Pacas. Pastarasis buvo paskutinis iš kadaise turtingos ir įtakingos Pacų giminės, dėl politinių priežasčių 1771 m. emigravęs.
1783 m. Pacų rūmus įsigijo LDK kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega, kuris juos suremontavo ir išpuošė.
Po 1831 m. sukilimo rūmai atiteko buvo konfiskuoti ir atiduoti gubernatoriaus būstinei. XX a. pradžioje čia veikė rusų klubas, vėliau atiduoti rusų bajorijos reikmėms. Taip pat čia veikė restoranas, knygynas, paveikslų galerija.
1918 m. rūmuose veikė „Rūtos“ draugija. Per II pasaulinį karą subombardavus Vilniaus centrinį paštą, rūmai atiteko ryšininkams, kuriems priklausė ne vieną dešimtmetį iki pat jų pardavimo Lenkijos valstybei.
