Kaip rašo AFP, J.Kažioniui tuo metu buvo vos 17 metų. Praėjus dar dvejiems – į Sibirą buvo ištremti jo tėvai, o pats dvidešimtmetis vaikinas nusprendė priešinti sovietams ginklu.
Regionas jau kelerius metus gyveno baimėje, kad žmonės bus suimami, išvežami, kankinami. Vien 1941 m. dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvuliniais vagonais buvo ištremti į amžinojo įšalo žemę. Laimėję karą sovietai į Lietuvą sugrįžo ne mažiau nuožmūs. Jie siaubė kaimus, o vyrus vertė tarnauti Raudonojoje armijoje.
„Partizanų pasipriešinimas prasidėjo spontaniškai. Miškas buvo mūsų prieglobstis“, - atsimena dabar 87 metų amžiaus sulaukęs J.Kadžionis.
Jis pasakojo, kaip buvo pasiryžęs net nusižudyti, kai jų bunkerį apsupo, kaip laukė amerikiečių ateinant gelbėti Lietuvos ir kaip šios viltys žlugo Jaltos konferencijoje.
Interviu proga pasipuošęs uniforma ir valstybės skirtais apdovanojimais vyras pasakojo, kad ginti šalį ginklu nusprendė tada, kai žuvo jo brolis.
„Mano vyresnis brolis žuvo kaudamasis su sovietais 1945 metais. Turėjome jį laidoti paslapčia. Tada pabučiavau granatos išdarkytą veidą ir prisiekiau sekti jo pėdomis“, - prisiminė senolis.
Todėl jam, kaip ir daugeliui lietuvių, nesuvokiama, kaip Gegužės 9-oji gali būti vadinama Pergalės diena ir švenčiama. Lietuvai, Latvijai ir Estijai ši data reiškia tik naują sovietų okupacijos etapą, rašo AFP.