Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti Kauno miesto apylinkės prokuratūros perduotą nusikaltimo žmoniškumui baudžiamąją bylą, kurioje sovietų okupacijos įkaitu 1956 m. tapo už Lietuvos laisvę kovojęs Dzūkijos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas, kitaip Lietuvos istorijoje žinomas kaip „Vanagas“.
„A.Ramanauskas, kovodamas už Nepriklausomybę ir tautos laisvę, paliko neišdildomą pėdsaką mūsų istorijoje, todėl nusikaltimai žmoniškumui, kitaip tariant, genocido bylos, be galo reikšmingos ir svarbios skaudžią Lietuvos praeitį menantiems tautiečiams“‚ – kalbėjo teismui bylą perdavusi ir valstybinį kaltinimą palaikanti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Dalia Sabaliauskaitė.
Šioje baudžiamojoje byloje įtariamaisiais patraukti du į aštuntą dešimtį įžengę Kauno miesto gyventojai J.K. ir I.V, kurie antrosios okupacijos metais nusikalstamais veiksmais padėjo sovietų represinės struktūros padaliniui – Valstybės saugumo komitetui – parengti tuo metu nuo jų besislapsčiusių A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą.
Primename, kad po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Apie metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas, o 1957 m. rugsėjo 24-25 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis buvo įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje.
Jo žmona Birutė Mažeikaitė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteista kriminaline aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Ji buvo įkalinta SSRS teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose kaip atskiros politinės grupės – pasipriešinimo sovietų okupacijai narė.
J.K. ir I.V. yra pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. (bendrininkavimas) – padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad genocidas – labai sunkus nusikaltimas žmoniškumui – tas, kas siekė fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms.
Kaip informavo prokurorė, į pirmąjį teismo posėdį neatvyko trys proceso dalyviai, todėl kitas teismo posėdis yra numatytas šių metų lapkričio 25 dieną.
Už šį labai sunkų nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, pažymima Kauno apygardos prokuratūros vyriausiosios specialistės viešiesiems ryšiams Vaidos Kibirkštytės pirmadienį išplatintame pranešime.
