Kaip papasakojo Naujojo Pietų Velso universiteto antropologas Darrenas Curnoe, mokslininkai aptiko kaukolės ir žandikaulio fragmentų, dantų ir kitų kaulų, kuriems, specialistų nuomone, gali būti nuo 800 tūkst. iki 2 mln. metų. Fosilijos aptiktos Pietų Afrikos Respublikoje, Gautengo provincijoje, Sterkfonteino olose, praneša „Daily Mail“.
Pasak mokslininko, ši hominidų rūšis nebuvo grynai vegetarė. Ištyrę liekanas ekspertai padarė išvadą, kad Homo gautengensis nevengė ir kanibalizmo. Ant kaukolės aptikta mėsinėjimo pėdsakų. Be to, kaulai buvo apdeginti ugnies. Tiesa, neatmestina versija, kad palaikų savininko kūną gentainiai taip „apdorojo“ per kokį nors ritualą.
Vis dėlto pabrėžtina, kad šios mūsų protėvių rūšies žandikaulių ir dantų sandara labiau pritaikyta augaliniams maistui. Homo gautengensis judėjo dviem galūnėmis, ūgis vos viršijo metrą ir svėrė jie apie 50 kg.
Palyginti su šiuolaikiniais žmonėmis, šios rūšies rankos atstovų buvo ilgesnės rankas, atsikišęs apatinis žandikaulis, panašus į šimpanzių, dideli dantys ir mažos smegenys. Vis dėlto Homo gautengensis užteko intelektualinių sugebėjimų bendrauti verbaliniu būdu, nors tokia komunikacija ir buvusi primityvi.
Mokslininkai mano, kad ši rūšis yra šiuolaikinio žmogaus protėviai, nors gali būti, kad netiesioginiai. Anksčiau šiais metais mokslininkai pareiškė, kad aptiko trūkstamą žmogaus evoliucijos grandį – Australopithecus sediba.
Tačiau šis radinys verčia abejoti tokia hipoteze, nes Homo gautengensis yra gerokai labiau išsivystęs už tuo pat metu gyvenusį sediba.
