Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paveldo specialistai nuogąstauja, kad įstatymo pataisos legalizuos juoduosius archeologus

Paveldo specialistai nuogąstauja, kad Seimo svarstomos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisos atvers kelią laisvai veikti vadinamiesiems juodiesiems archeologams, plėšiantiems senuosius kapinynus.
Archeologiniai radiniai
Archeologiniai radiniai / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Daugiausiai nerimo ekspertams kelia įstatymo pataisų nuostata, kuri įteisina prekybą archeologiniais radiniais. Pataisa numatyta, kad prekyba archeologiniais radiniais, senesniais nei 100 metų rankraščiais, bažnytiniais reikmenimis asmenys galėtų verstis raštu arba elektroninėmis priemonėmis Kultūros paveldo departamentui pranešę apie prekybos vietas ir laiką.

Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis sako nesuvokiantis, kaip galima leisti prekybą archeologiniais radiniais, kai tokių legalių radinių prekybai tiesiog nėra.

„Visai Lietuvos archeologų bendruomenei sukėlė nerimą žinia, kad dabar Seime svarstomas Kilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimas legalizuoja prekybą archeologiniais radiniais. Lietuvoje paveldosauga egzistuoja ir dirba jau antrą šimtmetį, todėl Lietuvoje legaliai įgytų archeologinių radinių šiandien nėra. O įteisinimas prekybos archeologiniais radiniais ne kas kita, kaip legalizavimas nelegaliai įgytų archeologinių radinių. Mes matome tame sudarymą sąlygų toliau plėšti dar plačiau archeologinius objektus“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Z.Baubonis.

Archeologus piktina ir ketinimai liberalizuoti archeologinių objektų paiešką metalo detektoriais, leidžiant tokia veikla užsiimti ne tik diplomuotiems archeologams.

Archeologus piktina ir ketinimai liberalizuoti archeologinių objektų paiešką metalo detektoriais, leidžiant tokia veikla užsiimti ne tik diplomuotiems archeologams.

„Matome alternatyvių siūlymų, kur be mūsų atstovaujamos nuomonės, kad šiandien negalima leisti ne tyrėjams, tai yra be archeologinio išsilavinimo žmonėms naudotis metalo detektoriais ieškant senienų. Yra ir alternatyvi nuomonė, kuri siūlo leisti archeologijos radinių paiešką prisidengiant įvairiais pretekstais, šiuo atveju bandyta surasti, kad toks draudimas naudoti metalo detektorius ne tyrėjams užkerta kelią užsienio tyrėjams tirti Lietuvos archeologijos paveldą. Bet tai yra, mano supratimu, netiesa, nes ir šiandien, ir ateity mes su užsienio kolegomis sėkmingai tyrinėjame archeologijos paveldą, ir tai nėra priežastis leisti ne profesionalams, tai yra nesugebantiems atskirti, ką jie randa, žmonėms naudoti metalo detektorius“, – kalbėjo Archeologų draugijos pirmininkas.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė tvirtino, kad už kiekvieno su paveldu susijusių įstatymų taisymo slypi kieno nors interesai, ir tikrai ne paveldo naudai.

„Šiandien Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) buvo svarstomos Kilnojamų kultūros vertybių įstatymo pataisos. Tie visi keitimai įstatymų yra labai blogai, blogas žingsnis, nes kiekviena pataisa visuomet atstovauja kažkokiam interesui. Liūdna, kad šitas pasakymas, jei yra paklausa, bus ir pasiūla, veikia ir archeologijai. Negaliu užmiršti vieno ŠMKK posėdžio, kai Seimo nariai tiesiog agresyviai reikalavo pritarti ieškiklių naudojimui kaip vienai iš alternatyvų kovai su alkoholizmu, kad tai yra labai patogus ir įdomus laisvalaikio praleidimas. Suprantama, jei tokie interesai net iš Seimo narių, apie ką tada kalbėti“, – sakė G.Drėmaitė.

Komisijos vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad trūksta institucijos, kuri nuolat stebėtų kultūros paveldo objektų būklę ir užkirstų kelią paveldui niokoti.

„Mes neturime nepriklausomos kultūros paveldo inspekcijos, kuri tikrai akylai stebėtų. Kažkodėl jei automobilį pastatai ne į tą vietą, tuoj pat prisistato, būna užklijuotas „cedeliukas“, arba moki baudą. Kodėl nėra taip su kultūros paveldu?“ – kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovė.

Seimo narys Naglis Puteikis piktinosi, kad net už rankos sučiupus juoduosius archeologus į teisiamųjų suolą sėda tik samdyti darbininkai, o senkapių plėšimo organizatoriai lieka neišaiškinti.

Seimo narys Naglis Puteikis piktinosi, kad net už rankos sučiupus juoduosius archeologus į teisiamųjų suolą sėda tik samdyti darbininkai, o senkapių plėšimo organizatoriai lieka neišaiškinti. Jis taip pat spėjo teisėsaugą nededant visų pastangų išaiškinti organizuotą kapų plėšimą ir spėjo, kad galbūt taip dangstomi įtakingi asmenys.

„Organizuoti susivienijimai perka labai brangią įrangą, metalo ieškiklius, ateina į kapavietes, viduramžių genčių kapinynus, išsirenka turtingiausius, kur palaidoti genčių vadovai, nelegaliai iškasa archeologinius radinius ir juos parduoda tiek Lietuvoje, tiek užsieny“, – sakė N.Puteikis.

Jis minėjo bylą, kurią šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Joje du vyrai kaltinami didelės vertės mokslinių, istorinių vertybių pagrobimu, vertimusi uždrausta ūkine komercine veikla, o vienas kaltinamųjų – Vadimas Čvanovas – vadovauja krašto apsaugos savanorių žvalgams.

„Susidūrėme su paradoksalia situacija valstybėje – vienas pagautųjų juodųjų archeologų gauna puikų apmokymą krašto apsaugoje, jis yra žvalgų kuopos vadas, Kultūros paveldo departamento darbuotojai prieš dvejus metus pagavo jį ir jo parankinį nelegaliai kasinėjančius archeologinę kapavietę. Per tą laiką jis padarė karjerą krašto apsaugos sistemoje, gavo papildomų apmokymų, ir kaip bylos medžiagoje mes matome jo dienoraščius, tie apmokymai, kuriuos finansavo valstybė, nepraėjo veltui. Jis tuos įgūdžius kaip karo žvalgo, orientavimosi, sekimo, maskavimosi naudojo plėšdamas archeologines vertybes. Įdomiausia, kad bylos nagrinėjimo metu jis buvo aukštinamas ir siunčiamas į mokymus“, – piktinosi Seimo narys.

Kapų plėšikų bylos kaltinamieji vilniečiai Olegas Salijas ir V.Čvanovas įkliuvo 2009 metais Skuodo rajone, kasinėdami kapinyną šalia Apuolės piliakalnio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos