„Business Insider“ siūlo susipažinti su keliomis istorijomis iš karų ir mūšių, kuriuose lemiamą vaidmenį suvaidino ne ginklai, o taktika ir strategija.
Operacija „Faršas“
Antrojo pasaulinio karo metu britai sėkmingai įgyvendino dezinformacijos kampaniją, kuriai buvo duotas „Faršo“ pavadinimas. Operacijos metu siekta suklaidinti Vokietiją, kad ši manytų, jog sąjungininkai ketina veržtis ne į Siciliją, bet į Sardiniją ir Graikiją.
Britai inscenizavo lėktuvo katastrofą, po kurios negyvo aukšto rango kariškio kūnas buvo rastas prie Ispanijos krantų. Visgi tai nebuvo tikras kariškis – tai buvo benamio kūnas, kuriam britai sukūrė naują ir įtikinamą gyvenimo istoriją ir pavertė įtakingu pareigūnu Martinu Williamu, kurio autoritetu naciai negalėtų abejoti.
Kartu su kariškiu buvo rasti ir suklastoti slapti aukšto rango pareigūnų susirašinėjimai, kuriuose buvo kalbama apie įsiveržimą į Sardiniją ir Graikiją. Adolfas Hitleris tuo patikėjo ir sumažino Sicilijos gynybą. Sąjungininkams atsilaisvino kelias į Siciliją.
Heroino cigaretės
Pirmojo pasaulinio karo metu britų ir osmanų karas vyko labai lėtai. Nė viena iš šalių nenusileido jėga. Lūžis susirėmime įvyko tuomet, kai britai sužinojo apie priešo stovykloje jaučiamą cigarečių stygių.
Tuo pasinaudoję britai osmanams pradėjo siųsti cigaretes, kuriose buvo heroino. Užuot išmetę arba sunaikinę cigaretes, osmanai mielai jas rūkė. Tuo pačiu ir neprastai apsvaigdavo. Jėgos pranašumas pakrypo į britų pusę – jiems buvo gerokai lengviau kautis su priešu, kuris yra apsvaigęs nuo narkotikų.
Kačių garbinimas
525 metais prieš Kristų Persija plėtė savo imperiją. Jos taikiniu tapo Egiptas, į kurį buvo veržiamasi pasinaudojus egiptiečių silpnybe – katėmis. Katės Egipte buvo itin garbinamos ir vadinamos šventais gyvūnais.
Antrojo pasaulinio karo metu britai sėkmingai įgyvendino dezinformacijos kampaniją, kuriai buvo duotas „Faršo“ pavadinimas.
Pasak istorinių šaltinių, per invaziją į Egiptą persai ant savo skydų nusipiešė kačių atvaizdus ir su savimi į mūšio lauką pasiėmė šimtus šių keturkojų gyvūnų, kuriuos statė į pirmas fronto eiles. Tokia mūšio strategija buvo pasitelkta norint užimti Pelusiumo miestą.
Egiptiečiai atsisakė atakuoti persus – jie nenorėjo sužeisti kačių ir savo noru paliko miestą.
Kalėjimas prabangiame dvare
Antrojo pasaulinio karo metu britų suimti ir nelaisvėje laikomi aukšto rango Vokietijos naciai nebuvo sodinami į kalėjimus. Priešingai – jie būdavo apgyvendinami prabangiame dvare Anglijoje. Jiems netrūko maisto ir gėrimų, buvo leista klausyti Vokietijos radijo stočių, laisvai bendrauti vieniems su kitais.
Naciai net neįtarė, kad po dvaru esančiame rūsyje dirbo žvalgybos pareigūnai, kurie įrašinėjo jų pokalbius. Taip britai, suteikdami prabangą naciams, iš jų sužinojo apie nacių taktiką, strategiją, vadų santykius su Adolfu Hitleriu. Net nenorėdami ir nenutuokdami Vokietijos kariuomenės pareigūnai britams suteikė daug naudingos informacijos.
Karių daugiau, nei turėtų būti
Amerikos pilietinio karo metu generolas Johnas B.Margruderis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Prie Jorkautono juos atkakliai spaudė generolo George'o B.McClellano kariai, kurie turėjo informacijos, kad priešo pajėgos yra itin silpnos.
Išties Johnas B.Margruderis teturėjo kelis karius, bet sugebėjo apgauti savo priešus, kad jų yra žymiai daugiau. Tam jis pasitelkė paprastą būdą – liepė savo kariams pasikeičiant dažnai vaikščioti ten, kur stebėjo George'o B.McClellano kariai. Pastarasis suabejojo, ar pajėgos išties tokios mažos, ir be reikalo delsė pulti. Taip Johnas B.Margruderis turėjo pakankamai laiko sulaukti pastiprinimo.