Šią vasarą baigti preliminarūs archeologiniai kasinėjimai, o vėliau bus ieškoma priimtiniausių finansavimo šaltinių kaimui atstatyti.
Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, projekto finansavimo šaltinių dar nėra, bet manoma, kad galima būtų panaudoti viešojo ir privataus kapitalo partnerystės modelį. „Kopgalio kaimo atstatymo darbus būtų galima pradėti ne anksčiau kaip 2014-2015 metais, nes dabar svarbesni yra paties muziejaus ir delfinariumo rekonstrukcijos darbai“, – sakė O.Žalienė.
Atkūrus Kopgalio kaimą autentiškų namų kopijose galėtų gyventi būsimo delfinų terapijos centro lankytojai, svarstoma galimybė praplėsti ir ekspozicijų laikymo vietą, įrengti eksponatų saugyklą, biblioteką, jūrinės kultūros informacijos centrą.
Kopgalio kaimo atkūrimas būtų viena iš milžiniško, jau kelintus metus vykdomo Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo komplekso projekto dalių.
„Archeologiniai ir žvalgybiniai tyrimai patvirtino tą informaciją, kuri yra pateikta mūsų turimose prieškario schemose. Kasinėjimai vyko apie mėnesį ir šiais metais daugiau jų nebebus. Dabar vyks projektavimo konkurso parengiamieji darbai, tad vėliau ir pačių archeologinių tyrimų dar bus. Kol kas mes tik uždegėme žalią šviesą, davėme startą Kopgalio atkūrimo projekto pradžiai“, – LŽ sakė O. Žalienė.
Per mėnesį pavyko atkasti penkių pastatų pamatus. „Radome lėkščių, bokalų, keramikos šukių, langų rėmų su išpjovomis, alaus butelių. Įdomu tai, kad pavyko rasti tinklų su akmeniniais, įskeltais šonais svareliais. Tokie patys buvo naudojami net akmens amžiuje, tačiau mūsų rastieji – XIX amžiaus antrosios pusės“, – LŽ aiškino archeologinių kasinėjimų vadovas, Klaipėdos universiteto Istorijos katedros lektorius dr. Klaidas Perminas. Anot istoriko, iš alaus butelių keraminių kamštelių galima spręsti, kad anuomet populiariausias buvo vietinis „Memel Brau“, „Gubernijos“, „Ragučio“ alus.
Istorikų teigimu, Kopgalyje XIX amžiaus pabaigoje galėjo būti apie 30 pastatų, gyventi apie 100 žmonių, tad panašus kiekis statinių ir gali būti atkurtas.
Pirmasis Kopgalio gyventojas sodybą pasistatė 1814 metais. Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo žmonės iš Kopgalio ėmė trauktis, sodybos tuštėjo ir nyko. „Apie 1973 metus kaimas išnyko, liko tik pamatai, kuriuos ilgainiui užpustė smėlis, šis apaugo krūmais, ir Kopgalis liko tik nuotraukose bei brėžiniuose“, – sakė D.Elertas.
Istorikas neabejoja, kad Kopgalio kaimas būtų pirmasis kartu su pastatais, takais, alėjomis visiškai atkurtas Lietuvoje egzistavęs kaimas.
