Kiekviena FiDi – ypatinga. Artėjant 25-tajai FiDi, šios šventės veteranai ilgai svarstė, kaip ją įprasminti. Tradicinėje veteranų pirtyje, vykusioje Fizikos instituto Radiologinėje laboratorijoje, viena patraukliausių idėjų, kurių dėka FiDi vardas ir vėl nuskambėtų visoje Lietuvoje, buvo Petro Narbuto pasiūlymas išleisti fizikų pinigus. Ten pat išsirutuliojo ir pinigo pavadinimas: fidas. Tai moneta, kurios averse – Dinas Zauras, o reverse – FiDi pirmasis pirmininkas. Tada Lietuva „tikrų“ pinigų dar neturėjo – cirkuliavo laikinosios atsiskaitymo priemonės – talonai, ant kurių buvo atspausdinti įvairių žvėrių vaizdai – „vagnorkos“ (pagal tuometinio premjero pavardę). Apie litą buvo kalbama daug, bet daroma mažai. Todėl fizikai-verslininkai ir nutarė parodyti valdžiai, nuo ko pradėti.
Buvo nutarta išleisti ne popieriukus, kuriuos paprasta atspausdinti, o nukalti monetas – tai yra rimtus ilgalaikius pinigus.
Buvo nutarta išleisti ne popieriukus, kuriuos paprasta atspausdinti, o nukalti monetas – tai yra rimtus ilgalaikius pinigus. Aišku, padėjo ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės. Tuo metu tik ką įsteigta Lietuvos monetų kalykla iš Anglijos buvo gavusi monetų kalimo stakles, tačiau be įrangos – puansonų ir matricų – būtinos monetų gamybai. Monetų kalyklos vadas buvo Viktoras Miltakis, buvęs Fizikos instituto vyriausiasis inžinierius, žinojęs, kad instituto Eksperimentinėje gamyboje buvo puikių metalo meistrų. Miltakis paprašė pagaminti įrangą šių staklių išbandymui, o mes, savo ruožtu, paprašėme bandymų metu nukalti FiDi monetas – du šūviai vienu zuikiu.
Taip žalvariniai fidai tapo pirmosiomis Lietuvos monetų kalykloje nukaltomis monetomis. Žinome, kad yra daug būdų nukalti įvairius, panašius į monetas metalo gabalėlius – Kaziuko mugėje tai populiaru. Tačiau profesionalai juos vadina žetonais arba medaliais. Apsaugai nuo padirbinėjimo tikra moneta privalo turėti labai tikslų kraštelį, kurio be profesionalių monetų kalimo staklių neįmanoma padaryti. Fidas tokį kraštelį turi, taigi, pagal techninius kriterijus jis yra tikras pinigas, o ne šiaip koks žetonas. Tokių monetų buvo nukalta 15 000 vienetų. Keli fidai ir jiems nukalti panaudota įranga perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Monetos autorė – skulptorė Jolanta Balkevičienė. Tam, kad būtų galima sukurti monetos reversą, skulptorei skubiai reikėjo kokybiškos FiDi pirmojo pirmininko profilio nuotraukos. 1993 m. tokios nuotraukos buvo daromos tik foto ateljė. Nuėjau, nusifotografavau. Ateinu nuotraukos paimti – o jos nėra. Keista: ateljė rimta, fotografas sako, kad pas juos tokių dalykų nebuvo pasitaikę. Ką darysi, nufotografuoja antrą kartą. Ateinu – nuotraukos vėl nėra. Kas per velniava! Išsiaiškinom, kad nuotraukas ryškino fotografo padėjėja. Kadangi foto ateljė niekas žmonių profiliu nefotografuoja (čia gi ne kalėjimas!), padėjėja tas nuotraukas kaip neaiškų broką ir išmesdavo.Tik iš trečio karto pavyko tai, į ką fido turėtojai retkarčiais gali žvilgtelėti.
Vienas FiDi veteranas, irgi buvęs FiDi pirmininkas, o tuo metu bankininkas, Alvydas Žabolis pateikė idėją: kad fidas taptų mokėjimo priemone, reikia jį paleisti į apyvartą Fizlendo atrakcionuose ir alaus prekyboje.
Tačiau metalo gabalėlis, kad ir nukaltas pagal pinigų taisykles – vis tiek dar ne pinigas, o tik žetonas. Kad taptų tikru pinigu, kaip atsiskaitymo priemonė, jis turi sudalyvauti prekių apyvartoje. O kad būtų dar ir patrauklus, pinigas turi būti laisvai konvertuojamas į kitas valiutas, pageidautina – geru kursu. Vienas FiDi veteranas, irgi buvęs FiDi pirmininkas, o tuo metu bankininkas, Alvydas Žabolis pateikė idėją: kad fidas taptų mokėjimo priemone, reikia jį paleisti į apyvartą Fizlendo atrakcionuose ir alaus prekyboje. Kad jis būtų dar ir ypač patrauklus, ryte reikia išleisti vienu kursu, o dienos pabaigoje – supirkti 25% aukštesniu! Tada kiekvienas atrakciono organizatorius ar alaus pardavėjas džiaugsis, jei su juo bus atsiskaitoma fidu: bent 25% pelnas – garantuotas. Taip fidas taptų labai patrauklia atsiskaitymo priemone.
Kad būtų įgyvendinta fidų – kaip pinigų – cirkuliavimo idėja, reikėjo Fizlende sukurti bankinę sistemą ir pamokyti nerangų Lietuvos banką monetarizmo pagrindų. Buvo įkurtas Fido komitetas, įsteigęs FiDi Centrinį banką ir paskyręs Aldą Pipinį jo vadovu. Be to, šis komitetas nustatė fido kursą – 100 talonų už fidą. Po pusės metų, nusižiūrėjęs nuo FiDi, šį kursą pasirinko ir Lietuvos bankas. Fido komitetas taip pat nustatė fido konvertavimo į US dolerį kursą – 1 USD = 4 fidai. Tuo metu USD komercinis kursas buvo 500 talonų už 1 USD (arba 1 fidas = 125 talonai). FiDi CB gavo Fido komiteto nurodymą fidus už dolerius supirkti tik šventei pasibaigus pabaigoje, t.y. po 17 val. Tuo pačiu, dienos pabaigoje fidistai-prekybininkai galėjo gauti išsvajotą 25 proc. valiutos kurso premiją.
Pats Centrinis bankas, net jei jis yra FiDi CB, pinigų cirkuliacijos organizuoti negali. Jo uždavinys buvo ją stebėti ir kontroliuoti. Todėl FiDi CB išdavė licencijas penkiems FiDi komerciniams bankams, kurie ir organizavo pinigų apyvartą. FiDi CB Fizlende 10 val. fidus emitavo, juos kreditu gavo FiDi komerciniai bankai. Tada komerciniai bankai atidarė valiutos keitimo punktus, kuriuose fidus pradėjo pardavinėti. Fidų kursas pradėjo svyruoti, kadangi komerciniai bankai taip pat norėjo uždirbti. Tądien kursas kito nuo 105 iki 115 talonų už fidą. Taip buvo parduota apie 12 000 fidų. Dienos pabaigoje už žadėtą „aukštąjį“ kursą FiDi CB supirko apie 7 000 fidų. Apie 5 000 pasiliko pas FiDi entuziastus.
2000 fidų buvo parduoti numizmatinių vertybių prekybininkams platinimui tarp kolekcionierių. Gautos sumos pakako ženkliai paremti FiDi visų laikų veteranų vakarėlį, vykusį visuose Fizikos fakulteto aukštuose ir auditorijose bei laboratorijose. Gautų pajamų užteko dar ir fejerverkui, kurie tuo metu buvo ypatingas įvykis.
Pasibaigus euforijai buvo sugalvota užregistruoti fidą Gineso rekordų knygoje kaip trumpiausiai pasaulyje galiojusią valiutą.
Pasibaigus euforijai buvo sugalvota užregistruoti fidą Gineso rekordų knygoje kaip trumpiausiai pasaulyje galiojusią valiutą. Buvo išsiųsta nustatytos formos paraiška – ją paruošė Petras Balkevičius, ir fidų pavyzdžiai. Po dviejų mėnesių gautame atsakyme buvo sveikintina puiki idėja. Tačiau pagal Gineso taisykles registruojami tik tiksliai pamatuojami dydžiai: svoris, tūris, greitis ar pan. Fido galiojimo laikui nustatyti komisija nebuvo sudaryta, šio laiko chronometru nebuvo galima išmatuoti, todėl registruoti tokio rekordo neįmanoma. Taip ir baigėsi šis egzotiškas projektas.
Nėra aišku, ką toliau daryti su likusiais fidais. Nemenkas jų kiekis vis dar saugomas patikimoje vietoje. Fido komitetas bet kada gali atsikurti, reikalinga tik patraukli jų panaudojimo idėja. Dalinti kaip suvenyrus – neatitinka FiDi dvasios. Taip kad – generuokite idėjas, fidai jų laukia!
