Kripta bažnyčioje greta pagrindinio altoriaus buvo atrasta 2014 metais. Manoma, kad tai gali būti XVII–XVIII a. vienuolių, įžymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai.
Galbūt bus rastas būsimas šventasis
Kunigas Pavlo Jachimecas, Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, teigė, kad dabar yra aišku bent tai, jog šiuose požemiuose palaidoti tėvai bazilijonai, taip pat ir parapijiečiai, kurie prisidėjo prie šios bažnyčios statybų ir išlaikymo. „Aš labai viliuosi, kad su Dievo pagalba pavyks galbūt surasti vieno iš mūsų buvusių šventikų, Kijevo metropolito Juozapo Rutskio palaikus, kurie mums yra brangūs, nes tai gali būti būsimasis šventasis“, – kalbėjo bažnyčios klebonas.
Deja, palaikai kriptoje suguldyti nesilaikant pagarbos mirusiems. Šį rugsėjį Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto archeologai pradėjo ukrainiečių bendruomenės bažnyčioje rastos kriptos tyrimus.
Apie šimtas palaikų
Kaip sakė tyrimų vadovas, archeologas iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, prof. Albinas Kuncevičius, kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek palaidojimų šioje vietoje yra, manoma, kad apie šimtas. Profesoriaus teigimu, kol kas mokslininkai tiria dar tik 12 palaikų. O kriptoje jie rado ir ten palaidotų palaikų, ir iš kitur atneštų bei sumestų. Esą gali būti, kad kai kurie čia pernešti visiškai neseniai, gal net 1969 metais, kai bažnyčia atiteko dabartiniam Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir virto Mūro stiprumo tyrimo laboratorija. Tą liudija rasta tų metų laikraščio skiautė.
„Reikia pasakyti, kad nors ir sunešti, suversti palaikai, bet pakankamai tvarkingai. Tai nėra griaučiai, didžioji dalis jų yra mumijos, tai yra ne kaulai, o sudžiūvę žmonės“, – apie palaikų būklę sakė A.Kuncevičius.
Jau svarstome su KPD ir bažnyčios atstovais, koks bus tolesnis palaikų likimas. Bet jau aišku viena – jie bus garbingai palaidoti, – kalbėjo A.Kuncevičius.
Su palaikais dirbantys specialistai, anot profesoriaus, ketina pagarbiai viską užfiksuoti, ištirti karstus, ypač – užrašus ant jų, atlikti kuo išsamesnį antropologinį tyrimą, kadangi būtina sužinoti žmogaus lytį, amžių, galbūt ir persirgtas ligas. Taip pat ieškoma duomenų istoriniuose šaltiniuose, o sujungus turimą medžiagą bus galima bent dalį palaidotų asmenų identifikuoti.
„Jau svarstome su KPD ir bažnyčios atstovais, koks bus tolesnis palaikų likimas. Bet jau aišku viena – jie bus garbingai palaidoti“, – kalbėjo A.Kuncevičius.
„Ne gelbėjimo antropologija“
Kalbos ir darbų planavimas prasidėjo daugiau nei pieš metus. „Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad pirmą kartą Lietuvoje tokie darbai atliekami planingai – tai ne gelbėjimo antropologija. Viskas atliekama, kaip priimta pasaulyje: pirma atliekami išsamūs istoriniai tyrimai, tada sudaromas galimas palaidotų asmenų sąrašas, renkami asmeniniai duomenys, kurie padėtų juos identifikuoti“, – pasakojo Vilniaus universiteto prorektorius, antropologas prof. Rimantas Jankauskas.
Kasdien nuo ryto iki vakaro bažnyčioje šiuo metu laiką leidžia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bioarcheologė dokt. Justina Kozakaitė. Jos teigimu, iš dešimties jau tiriamų palaikų visi yra vyrų, dauguma – garbaus amžiaus (50 metų), nors du vyrai yra jauni, maždaug 20–25 metų.
Yra mumifikuotų palaikų – iš dešimties dveji. „Kaip įtariame, viena mumija yra natūraliai mumifikuota, matyt, dėl tam tikrų palankių sąlygų. O antroji, kurią valant pilvo sritį atsidengė pilvo ertmė ir pradėjo byrėti drožlės, buvo balzamuota. Nuotraukos bus dar siunčiamos kolegoms iš kitų šalių, kurie daugiau su tokiais palaikais dirba“, – pasakojo mokslininkė.
Ligos gali padėti identifikuoti žmones
Kiti palaikai – skeletai. „Turime tokių įdomesnių dalykų, kurie gali padėti identifikuoti asmenis, tai būtų ligos, kuriomis jie sirgo. Vienas vyras, 50 m., sirgo podagra – vadinamąja karalių liga dėl sotaus gyvenimo būdo (mėsa, žuvis, alkoholis). Kentėjo, pažeisti pėdos sąnariai, buvo gana skausminga jam judėti. Kitas žmogus, irgi 50 m., turėjo pažengusį artritą, buvo pažeisti klubo, kelio sąnariai, pėda. Galime įtarti, kad gyvenimo pabaigoje jam buvo šiek tiek sunkiau judėti, galėjo naudotis net lazdele. Tai irgi toks faktas, kuris gali mums leisti susieti su asmenybe“, – sakė J.Kozakaitė.
Dar vieno palaidoto asmens gyvenimo istorija irgi nebuvusi linksma – jis patyrė sunkią traumą, jam buvo sulaužyti šonkauliai, didelis kraujavimas, dėl kurio netinkamai sugijo stuburas ir šonkauliai. Mokslininkai spėja, kad žmogus ilgai buvo prikaustytas prie patalo, o ir pasveikęs neišvengė sveikatos problemų. J.Kozakaitė teigė tiksliai negalinti pasakyti, kaip tokią traumą galima buvo patirti – esą ir nukritus iš didelio aukšto, ir patyrus smurtą, ir pervažiavus karietai žmogus galėjo taip nukentėti.
„Mus, dirbančius su palaikais, nemaloniai nustebino tai, kad daugelyje karstų trūksta kaukolių. Tai vandalizmas“, – sakė J.Kozakaitė.
Vis dėlto A.Kuncevičius sako, kad palaikai itin nusiaubti nėra, nors ir trūksta kaukolių.
Skaito testamentus
Mus, dirbančius su palaikais, nemaloniai nustebino tai, kad daugelyje karstų trūksta kaukolių. Tai vandalizmas, – sakė J.Kozakaitė.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorijas dokt. Martynas Jakulis pasakojo savo tyrimą pradėjęs nuo daugiau nei 600 vilniečių testamentų tyrimo. „Juose aš ieškojau tiems laikams – XVII–XVIII amžiui – būdingo nurodymo, kur tas žmogus, testamento sudarytojas turėtų būti palaidotas. Šio tyrimo metu pavyko nustatyti keletą tų žmonių, kurie buvo įpareigoję savo paskutinės valios vykdytojus juos palaidoti būtent šios bažnyčios rūsiuose esančiose kriptose“, – pirmaisiais rezultatais dalijosi M.Jakulis.
Anot istoriko, turima medžiaga leidžia spėti, kad kriptų buvo ne viena. Tačiau Švč. Trejybės bažnyčios mirties metrikų nėra rasta, o jos labai pagelbėtų identifikuojant rūsiuose palaidotus asmenis.
Profesorius tikisi, kad plačiai pasklidus žiniai apie atrastą kriptą ir joje buvusius palaidojimus galbūt atsiras kas nors, kad prisimena 1969 metus, kai bažnyčia atiteko VGTU – esą turėtų dar būti žmonių, žinančių, iš kur buvo atnešti ir į kriptą sumesti ne čia buvę palaidoti palaikai.
Kitąmet restauruos stogus ir sienas
Archeologinius Švč. Trejybės bažnyčios rūsių tyrimus finansuoja Kultūros paveldo departamentas (KPD) (darbų užsakovas – valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“), KPD taip pat šiemet rengia bažnyčios fasadų tvarkybos darbų projektą. Pernai pradėti ir šios bažnyčios stogo tvarkybos darbai.
Algimantas Degutis, KPD direktorės pavaduotojas, patikino, kad šis objektas yra svarbus ne tik unitų bendruomenei, o jo būklė buvo tikrai prasta. Darbai pradėti 2013 metais.
„Labai svarbūs ir dabar daromi tyrimai, parengti stogo, fasadų tvarkymo projektai, labai tikiuosi, kad kitąmet jau darbai pajudės greičiau. KPD skyrė reikiamas lėšas, tų lėšų ne per daugiausia. Tyrimams, kurie atliekami dabar, skirti 9 tūkst. eurų, stogų tvarkymui ir projektavimui šiame etape – 50 tūkst. eurų. Buvome numatę šiemet pradėti ir pabaigti stogo tvarkymo darbus, bet dėl specifinių technologinių reikalavimų negalėjome pradėti, nes labai brangiai kainuoja pastoliai, todėl nuspręsta stogus tvarkyti kartu su fasadais naudojant tuos pačius pastolius. Todėl tai bus daroma kitąmet“, – sakė KPD direktorės pavaduotojas.
Švč. Trejybės bažnyčia yra unikalus sakralinis, istorinis ir architektūros paminklas. Šios vietos istorija yra persipynusi su Trijų Vilniaus kankinių (Šv. Antano, Jono ir Eustachijaus), šventojo kankinio Makarijaus, Šv. Juozapato gyvenimais ir atmintimi – tai yra, ko gero, daugiausia šventųjų menanti vieta Lietuvoje. Dabartinė mūrinė bažnyčia funduota 1514 m. kaip padėka už pergalę prieš Maskvą Oršos mūšyje (2014 m. minėtas bažnyčios 500 metų jubiliejus). XVII a. greta bažnyčios besikūręs bazilijonų vienuolynas tapo įtakingu katalikų ir stačiatikių unijos idėjos sklaidos centru.
