Net 63 ežerų supama Agluona yra išskirtinė vieta, į kurią traukia piligrimai iš Lietuvos, Lenkijos, kitų katalikiškų kraštų. Tai vieta, kurioje 1993 metais lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Jis dar 1980-aisiais Agluonos bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos – Basilica minor – titulą.
Bazilika garsėja XVII a. sukurtu šventu paveikslu „Agluonos Stebukladarė Dievo Motina“ – prie jo savo kančias ir maldavimus suneša tikintieji.
Įdomu tai, kad šis žymus paveikslas yra pasaulyje dar garsesnio pirmtako – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos altorių puošiančio Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos paveikslo – kopija.
Tačiau kelis amžius buvo nesutariama, kuris paveikslas yra tikrasis, o kuris – kartotė. Ši dilema buvo išspręsta tik 1993 metais, kai restauruojant Agluonos bažnyčios paveikslą buvo atlikti jo fizikiniai ir cheminiai tyrimai.
„Ji parodė, kad paveikslas turi tik vieną sluoksnį. Jis buvo nutapytas ant ąžuolo lentų – labai kokybiškai, tikrai patyrusio meistro“, – 15min pasakojo menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos dailėtyros instituto direktorė Tojana Račiūnaitė.
Po metų buvo vykdyti Trakų Dievo Motinos paveikslo tyrimai, padaryta rentgenograma atvėrė senesnio, tik XVII a. pradžioje užtapyto paveikslo kontūrus.
„Tai leido iš esmės permąstyti Trakų atvaizdo kilmės ir jo tapybos raidos istoriją, tačiau nepaneigė jo senumo. Tyrimai neleidžia abejoti, kad Trakų ant liepos lentų tapytas paveikslas, kurio pirminis sluoksnis datuotinas XV a. pabaiga, yra originalas, o Agluonos atvaizdas – pastarojo kartotė“, – aiškino menotyrininkė.
300-osios karūnacijos metinės
XVI amžiuje stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Dievo Motinos paveikslas Trakuose siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII amžiaus pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas.
Tyrimai neleidžia abejoti, kad Trakų ant liepos lentų tapytas paveikslas, kurio pirminis sluoksnis datuotinas XV a. pabaiga, yra originalas.
Nors neturima istorinių žinių, koks buvo Vytauto vaidmuo Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą, yra žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai.
Veikiausiai šis įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.
Artėjant paveikslo karūnacijos 300 metų jubiliejui, 2018-uosius Lietuvos vyskupai paskelbė Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos metais.
Ir vis dėlto bizantišką paveikslo kilmę T.Račiūnaitė linkusi vadinti legendine: „Rentgenograma leidžia įžvelgti vakarietiškos stilistikos tapybą. Neregimąją, vėlesnio tapybos sluoksnio dengiamą Trakų Dievo Motiną galima priskirti vėlyvosios Gotikos fenomenui – „Gražiųjų madonų“ tipui, kuris buvo labai populiarus vidurio Europoje, Čekijoje, Vokietijoje. Ko gero, paveikslas atkeliavo ne iš Rytų, o iš Vakarų.“
Klebonas sumaišė paveikslus?
Kaip ir kodėl nuspręsta parūpinti Trakų Dievo Motinos atvaizdą ar, tiksliau, jo kartotę Agluonos bažnyčiai?
XVII amžiuje bažnyčią fundavo dvarininkė Ieva Justina Šostovicka. Prie bažnyčios buvo įsteigtas ir dominikonų vienuolynas.
„Ponia savo fundaciniame rašte išsakė, kad siekia krašte, kur labai daug atskalūniškumo, pagonybės ir dominuoja liuteronybė, sustiprinti katalikų tikėjimą.
Bažnyčiai anuometinėje Kuršo kunigaikštystėje aptarnauti dominikonai atvyko iš Vilniaus. Jie greičiausiai ir parūpino Agluonos bažnyčiai Trakų bažnyčios paveikslo, garsėjusio malonėmis ir stebuklais, sekinį. Stebuklingųjų atvaizdų kartotės nėra paprastos kopijos ar reprodukcijos, tai – savitas fenomenas. Šventojo atvaizdo atvaizdas kuriamas tikint, kad pirmtako galia pereina į naująjį kūrinį“, – pasakojo T.Račiūnaitė.
Kada gi gimė sukeistų Trakų ir Agluonos paveikslų intriga?
Ogi 1755 metais, kai Vilniaus dominikonas Tomas Grigalijus Šimakas savo veikale „Pamokslininkų vienuolijos prerogatyva“, aprašydamas Agluonos šventovės garsųjį paveikslą, teigė: „Apie paveikslą tradiciškai pasakojama, jog pagal pageidavimą padarius kopiją ir abu paveikslus prieš tenykštį paklebonį padėjus (kad savąjį atsirinktų), jis esą paėmęs naująjį, o senąjį palikęs“.
Ši legenda gyvavo ilgai. Keldama abejones ji savitai garsino Agluoną.
Kopijos pasklido po Lietuvą
Konkretus pavyzdys, pagal kurį galėjo būti sukurta Trakų bažnyčios Dievo Motina, nėra žinomas. Todėl paveikslo ikonografija vertinama kaip originali ir savita.
„Tai – įtaigus kūrinys, nutapytas profesionalaus, greičiausiai vietinio meistro, laisvai sekant bizantinės stilistikos ikonų tapyba.
Monumentalus ir kartu grakštus Marijos siluetas, prikaustanti žiūrovo dėmesį jos veido ramybė, žvilgsnis, nepaprastai subtilius ir gracingas tris roželes laikančios rankos gestas... Manau, meninė įtaiga prisideda prie paveikslo žinomumo, nors paprastai stebuklingųjų paveikslų reikšmę lemia tikinčiųjų dėmesys jiems, vienaip ar kitaip garsinamas žmonių ryšys su šventojo atvaizdu kaip maldos tarpininku“, – svarstė T.Račiūnaitė.
Tai – įtaigus kūrinys, nutapytas profesionalaus, greičiausiai vietinio meistro, laisvai sekant bizantinės stilistikos ikonų tapyba.
Paveikslo svarbą liudija jo kopijų ar kartočių gausa. Trakų bažnyčios Dievo Motinos paveikslo ikonografiją kartojančių paveikslų galima aptikti Semeliškių, Nemenčinės, Gruzdžių, Varnių ir kitose Lietuvos bažnyčiose.
Tiesa, Agluonos kartotė – viena seniausių ir vertingiausių. Tai įgudusio tapytojo ranka sukurtas vienas tiksliausiai Trakų Dievo Motinos atvaizdą kartojančių paveikslų.
