Kultūros ministerijoje, dalyvaujant kultūros ministrui Arūnui Gelūnui, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams, buvo pristatyta povandeninio kultūros paveldo mokslinių tyrimų medžiaga ir aptartos šios rūšies paveldo išsaugojimo problemos.
Atliktus mokslinius tyrimus ir nuveiktus darbus šioje srityje pristatė žinomas Lietuvoje povandeninio paveldo tyrėjas ir ekspertas – Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus, kuris atstovauja mūsų valstybę UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo moksliniame – techniniame komitete.
Profesorius teigimu, Lietuvoje yra sukurta stipri povandeninio paveldo mokslinių tyrimų bazė ir jau pasiektas nemažas įdirbis šioje kultūros paveldo srityje. Tyrimų metu surinkti duomenys apie keturias dešimtis į Lietuvos pakrančių seklumas išmestus laivus ir keliolika apie nuskendusius didesniame gylyje ir toliau nuo krantų. Didžiąją radinių dalį sudaro industrinio tipo laivai, tačiau atrasta ir itin vertingų moksliniu požiūriu medinių laivų liekanų. Taip pat yra rastos keli kultūrinio kraštovaizdžio po vandeniu arealai su gamtiniais reliktais (medžių liekanomis). Povandeninių tyrimų procese glaudžiai bendradarbiaujama su užsienio ( švedų, vokiečių, suomių, lenkų) ekspertais. Be to, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Povandeninių tyrimų centras koordinuoja veiklą, susijusią su Baltijos jūroje sudužusių ir nuskendusių laivų registravimų, istorinių duomenų kaupimu.
Povandeninio paveldo apsaugą reglamentuoja UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija. Susitikimo metu akcentuota, kad šios konvencijos nuostatose pabrėžiama, jog, siekiant išsaugoti povandeninį kultūros paveldą, būtina jį konservuoti in situ, t. y. – jo buvimo vietoje, ir tik išskirtinais atvejais objektą galima perkelti į kitą vietą. Svarbu, kad ir visuomenė būtų kuo plačiau supažindinama su šios rūšies kultūros paveldu, gautų mokomosios ir pramoginės naudos, galėtų patikimai ir saugiai patekti prie po vandeniu saugomo kultūros paveldo.
Iškelti iš vandens laivo liekanas, jas konservuoti ir eksponuoti sausumoje yra labai daug kainuojantis procesas, todėl profesorius Vladas Žulkus pateikė siūlymą, jog svarstoma idėja perkelti tris-keturis vertingiausius medinius radinius į neseniai prie Palangos krantų maždaug 15 metrų gylyje atrasto povandeninio kanjono vietą. Toks laivų liekanų perkėlimas bei eksponavimas nereikalautų didelių lėšų, tačiau, tokiu būdu būtų sukurtas povandeninio kultūros paveldo muziejus – skansenas po vandeniu, kurį reikia padaryti prieinamu visuomenei (povandeninio turizmo mėgėjams), o, svarbiausia, ateities kartoms būtų išsaugoti vertingi povandeninio paveldo objektai jiems būdingoje aplinkoje.
Kultūros ministras ir kiti susirinkusieji pritarė pasiūlytam povandeninio paveldo apsaugos būdui ir vieningai sutarė, kad reikalinga kuo skubiau pradėti šio povandeninio paveldo objektų atrankos, vertinimo ir registravimo Kultūros vertybių registre procedūras. Šias idėjas profesorius Vladas Žulkus ketina pristatyti diskusijai ir UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Moksliniame ir techniniame patariamajame komitete bei ICOMOS Tarptautiniame povandeninio paveldo moksliniame komitete (ICUCH).
Lietuvos Respublika Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją ratifikavo 2006 m. birželio 12 d. Joje povandeninis kultūros paveldas apibrėžtas kaip vandenyje esantis, istorinę bei kultūrinę reikšmę turintis paveldas, akivaizdžiais pavyzdžiais liudijantis žmonijos istoriją.
