Pastarosiomis dienomis nemažai daugiausia pensinio amžiaus čekų užsuka į nuotraukų parodą senojoje Prahos rotušėje – ten eksponuojamos fotografijos, užfiksavusios Maskvos veiksmus, 1968-aisiais sutriuškinusius Prahos pavasarį.
Taip vadinamas bandymas demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą. Aleksandro Dubčeko pastangas sukurti „socializmą žmogišku veidu“ būtent rugpjūčio 21 dieną pradėjo traiškyti Leonido Brežnevo pasiųsti tankai.
Maskva į Čekoslovakiją tuomet, prieš 50 metų, atsiuntė net pusę milijono karių iš Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto šalių. A.Dubčeko reformistai buvo sutraiškyti.
Dabar čekai niurzga, kad „rusai vėl čia“, sako minėtos parodos Prahos rotušėje kuratorė Dana Kyndrova. Vietos žmonėms ne itin smagu matyti Čekijos sostinę kiekvieną savaitę aplankančius tūkstančius rusų. 30 tūkst. Rusijos piliečių turi teisę gyventi Čekijoje.
Prezidentas – prorusiškas
Čekijoje šiuo metu verda diskusijos dėl to, ar Rusija kelia šaliai strateginę grėsmę, ar vis dėlto reikėtų taisyti santykius su Maskva, nors pastarajai ES taiko sankcijas.
Daugelis politikų tiek Čekijoje, tiek Slovakijoje Kremliumi išties nepasitiki.
K.Moučkova: „Turiu save raginti elgtis mandagiai su rusais, kai jie gatvėje mane sustabdo ir paklausia kelio.“
Vis dėlto Čekijos prezidentas Milošas Zemanas atvirai garbina Vladimirą Putiną ir atsisakė antradienį pasakyti viešą kalbą metinių progą (visuomeninė televizija transliuos Slovakijos vadovo kalbą), o Slovakija kovą neprisijungė prie ES sąjungininkių, kurios po Sergejaus Skripalio apnuodijimo Anglijoje išsiuntė krūvą Rusijos diplomatų.
Daliai vyresnės kartos atstovų pyktis, kurį žmonės prieš penkis dešimtmečius liejo ant Sovietų Sąjungos, persiduoda ir į santykį su dabartine Rusija bei rusais.
1968-aisiais tiesioginiame eteryje žinias vedusi Kamila Moučkova, kuri buvo sulaikyta prieš kameras, žurnalistams iki šiol teigia, kad jai sunku mandagiai elgtis su rusais. K.Moučkova anuomet buvo atleista ir turėjo eiti dirbti į gamyklą.
„Po visko, ką čia padarė rusai, manęs nedomina ta valstybė. Galbūt aš jau per sena, kad pakeisčiau požiūrį. Kai žaidžiame ledo ritulį su Rusija, man tai yra ne sportas, o politika.
Net turiu save raginti elgtis mandagiai su rusais, kai jie gatvėje mane sustabdo ir paklausia kelio“, – teigė K.Moučkova.
Dabartinė Rusija panaši?
Vien pirmąją sovietinės okupacijos dieną žuvo daugiau nei 50 čekų ir slovakų. Tikslių duomenų nėra, bet skaičiuojama, kad per šią okupaciją žuvo iš viso 402 žmonės.
Paskutinieji sovietų kariai šalį paliko tik 1991 metais, praėjus dvejiems metams po Aksominės revoliucijos, nuvertusios totalitarinį komunistinį vaidmenį.
„Mūsų piliečiai kategoriškai atmetė okupaciją. Vis dėlto dalis Rusijos publikos tebelaiko šią okupaciją tarptautine pagalba“, – sakė proeuropietiškos piliečių iniciatyvos „Europos pulsas“ aktyvistas Tomaszas Peszynskis.
Ši nevyriausybinė organizacija buvo viena iš organizatorių, prisidėjusių prie pirmadienį vakare surengtos demonstracijos prie Rusijos ambasados Prahoje. Per šį piketą apie 300 žmonių mojavo plakatais su užrašais „Niekada neužmiršim“, „Stabdykit Rusijos imperializmą“ ir „Laisvė yra tiesa“.
„Parašėme laišką Rusijos piliečiams, kuriame prašome jų sukilti prieš dabartinį režimą, tebevykdantį imperialistinę politiką, visai kaip sovietiniais laikais“, – naujienų agentūrai AFP sakė T.Peszynskis.
„Mūsų dienomis taip pat vyksta intervencija – kaip prieš 50 metų, bet šįkart pasitelkiami ne tankai, o propaganda, melagingos naujienos ir poveikis rinkimams“, – pridūrė jis.
Protestuotojas Vaclavas Bozdechas per demonstraciją laikė Ukrainos vėliavą, o kiti mojavo Čekijos, Europos Sąjungos ir NATO vėliavomis.
„Esama aiškių panašumų tarp 1968 metų invazijos, įvykdytos komunistinės Sovietų Sąjungos, ir dabartinės padėties, kai Rusija praktiškai dominuojama oligarchų“, – AFP sakė V.Bozdechas.
„Apie istoriją su rusais geriau nekalbėti“
Tiesa, po Aksominės revoliucijos, kai Čekoslovakija nusikratė komunizmo pančių, Europoje atsirado tendencija Prahos pavasarį vertinti tiesiog kaip skirtingų komunistų grupuočių kivirčą. Bet nacionalinis elementas demonstracijose iš tiesų buvo ryškus.
Viena apklausa ką tik parodė, kad du trečdaliai rusų net nežino apie demokratinių jėgų sutriuškinimą Vengrijoje ir Čekoslovakijoje.
Miestuose nestigo užrašų „Russians go home“, o ant karo memorialo Bratislavoje kažkas piešiniu palygino sovietinę raudonąją žvaigždę su svastika.
Nuotraukų parodos kuratorei A.Kyndrovai 1968-aisiais buvo 13 metų. Jos motina dirbo fotografe, o tėvas išsivedė paauglę į gatves ir jai pasakė: „Žiūrėk į visa tai ir visada tai atsimink.“
A.Kyndrova paaugusi studijavo užsienio kalbas – prancūzų ir rusų. Senelis labai pyko – jis po Prahos pavasario įvykių nenorėjo, kad kas nors jų šeimoje kalbėtų rusiškai.
„1968 metų įvykiai vis dar svarbūs, kai galvoju apie Rusiją. Rusai visada labai draugiški, kai sužino, kad esi čekė. Tačiau geriau su jais nekalbėti apie istoriją“, – tvirtina A.Kyndrova.
Dabartinėje Rusijoje vis dar purtomasi okupantų etiketės – apie įvykius Vengrijoje 1956 metais ir Čekoslovakijoje 1968 metais kalbama nenoriai. Viena apklausa ką tik parodė, kad du trečdaliai rusų net nežino apie demokratinių jėgų sutriuškinimą šiose šalyse.
A.Kyndrova atsimena 2005 metais norėjusi Maskvoje atidaryti nuotraukų parodą „1945-1968-1989“ – apie sovietų karius Čekoslovakijoje skirtingais laikotarpiais: „Bet paskutinę minutę sulaukėme skambučio, ir mūsų paprašė pakeisti parodos pavadinimą bei pašalinti kai kurias nuotraukas. Aš atsisakiau.“
Noriai keliauja į Krymą
Slovakijoje ir Čekijoje – kaip ir visoje Europoje – dabar nestinga radikalių dešiniųjų ir kairiųjų politikų, kurie nori pagerinti santykius su Rusija, o istorines nuoskaudas ragina pamiršti.
„Tik pažiūrėkite į mūsų ankstesnius santykius su vokiečiais. O dabar mes draugai“, – sako 70-metis Čekijos senatorius Jaroslavas Doubrava, laikomas vienu entuziastingiausių V.Putino Rusijos rėmėjų šalyje.
J.Doubrava neseniai sugrįžo iš aneksuoto Krymo. Į kelionę jis leidosi nepaisydamas karštų Ukrainos ambasados Prahoje protestų ir ten pažėrė liaupsių Rusijai už „stebuklus“ pusiasalyje.
Į Krymą šiemet buvo nuvykęs ir nepriklausomas Slovakijos parlamentaras Peteris Marčekas, kuris nuolat pabrėžia: „Man 1968 metų rugpjūčio įvykiai reiškia komunistinės Sovietų Sąjungos agresiją, o ne priešiškus Rusijos tautos veiksmus.“
Skirtinai nei Lenkijos ir Baltijos šalių, Čekijos su Rusija nesieja keli šimtmečiai komplikuotos istorijos, o didelei daliai paprastų čekų Maskva paprasčiausiai nerūpi. Nors dabar nuotaikos labiau antirusiškos, kaltinti reikėtų ne istoriją, o dabartinio Kremliaus veiksmus.
„Per Aksominę revoliuciją antirusiškos retorikos beveik nebuvo. Kai prezidentu buvo išrinktas Vaclavas Havelas, pirmiausia nuvykome į Vašingtoną, o iškart po to – į Maskvą, kur susitikome su Michailu Gorbačiovu“, – prisimena buvęs čekų ambasadorius Londone ir Vašingtone Michaelis Žantovskis.
„Havelas gerai sutarė ir su Gorbačiovu, ir su Borisu Jelcinu, bet Putinu nepasitikėjo nuo pat pradžių. Ir tik po Krymo aneksijos didžioji Čekijos politikų dalis pasmerkė Rusiją“, – pridūrė buvęs diplomatas.