Pirmą kartą Lietuvoje surengto žygio dalyviai – Ukmergės karo istorijos klubas „1-as LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“, Kauno karo istorijos klubas ir Kauno karybos istorijos klubas.
„Tarsi sujungdami tuos du įvykius, beveik savaitę žygiuojame iš Kauno į Deltuvą tokiu pačiu tempu, kokiu žygiavo prancūzų kariuomenė. Per dieną įveiksime po 15 km ir daugiau“, – pasakojo Ukmergės karo istorijos klubo „1-0 LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimento“ atstovas Julius Zareckas.
Vienintelis specialiai žygiui sukurtas atributas – autentiško to meto arklio tempiamo vežimo replika. Dengtas vežimas lydės žygio dalyvius visą kelią iki Deltuvos – maždaug 100 km.
10-15 žmonių grupelę, vilkinčią Prancūzijos kariuomenės uniformomis ir nešiną ginklais, į žygį išvedė pats Napoleonas. Anot J.Zarecko, uniformų siūti ir gauti ginklų replikų specialiai šiam žygiui nereikėjo, nes istorinių klubų nariams tokie atributai yra būtini. Vienintelis specialiai žygiui sukurtas atributas – autentiško to meto arklio tempiamo vežimo replika. Dengtas vežimas lydės žygio dalyvius visą kelią iki Deltuvos – maždaug 100 km.
1812 metų birželio 28 dieną dabartiniame Ukmergės rajone, šalia Deltuvos kapinių, tarp Napoleono Bonaparto vadovaujamos Prancūzijos kariuomenės kartu su vietos pagalbininkais ir Rusijos imperijos kariuomenės įvyko mūšis. Tuomet Napoleono armija patyrė vieną iš pirmųjų savo pralaimėjimų, tai vienintelis Napoleono armijos mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Mūšis truko apie dvi valandas, po pralaimėtų kautynių prancūzai atsitraukė į Ukmergę.
