„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Prezidentūros erdvėse – „Pamiršto Vilniaus“ lobiai

Gotikiniai XV amžiaus kokliai, XVI-XVII amžiaus buitiniai keraminiai indai, batų kolekcija. Tokią parodą prezidentūros erdvėse rengia Lietuvos nacionalinis muziejus. Ją aplankyti šeštadienį, sausio 18 dieną, galės visi norintys, užsiregistravę iš anksto. Archeologas Kęstutis Katelynas taip pat skaitys paskaitą, kurioje – šios Vilniaus senamiesčio dalies istorija.
Parodos „Pamirštas Vilnius. Iš prezidentūros erdvių istorijos“ eksponatai.
Parodos „Pamirštas Vilnius. Iš prezidentūros erdvių istorijos“ eksponatai. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Prezidentūros teritoriją archeologai tyrinėjo 1995-2008 metais, kai vyko pastatų komplekso rekonstrukcija. Tuomet aptikta gausybė radinių – kauladirbio, juvelyro, puodžiaus ir odininko sodybų vietose rasta įrankių, žaliavos ir pagamintos produkcijos, itin retų gotikinių koklių, keraminių indų, stiklinių indų šukių.

K.Katalyno teigimu, visi parodoje eksponuojami archeologiniai radiniai yra iš prezidentūros teritorijos ir jos artimiausios aplinkos – iš buvusių Vilniaus vyskupo valdų.

Dabartinės prezidentūros teritorija pačioje sostinės senamiesčio širdyje kažkada ir buvo Vilniaus vyskupo valda. Kaip pasakojo archeologas K.Katalynas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila šią teritoriją Lietuvos krikšto proga padovanojo Vilniaus vyskupui. Tai įvyko 1387 metų vasario 17 dieną.

„Bet vyskupas iš pradžių ten nesikėlė, tai buvo sodas. Vyskupas tuo metu gyveno Žemutinėje pilyje, o XV amžiuje pasistatė užmiesčio rezidenciją, tokią prabangią vilą. Ta vieta plėtėsi, joje apsigyveno vis daugiau aptarnaujančio personalo, tarnų, amatininkų, tai buvo XVI amžiaus viduryje. Tuomet dabartinėje prezidentūros teritorijoje įsikūrė miestelis, istorikų vadinamas jurisdika – žymaus asmens valdoma nedidelė teritorija su atskira juridine priklausomybe. Juk Vilniaus vyskupas buvo atskaitingas tik Romos popiežiui“, – apie šios Vilniaus miesto dalies istoriją pasakojo K.Katalynas.

Parodos „Pamirštas Vilnius. Iš prezidentūros erdvių istorijos“ eksponatai.
Parodos „Pamirštas Vilnius. Iš prezidentūros erdvių istorijos“ eksponatai.

Anot K.Katalyno, XIV amžiuje Vilniaus miestas tebuvo Žemutinė pilis, gyvenvietė Altarijos kalvose (dabartinio Kalnų parko teritorijoje), iš dalies gyventa ant Stalo kalno. „Ir dvi svetimšalių kolonijos senamiestyje. O šiaip senamiesčio nebuvo, dabartinė senamiesčio teritorija apgyvendinta tik XV amžiaus pabaigoje-XVI amžiuje“, – teigė archeologas.

Prezidentūros rekonstrukcija 1995 metais negalėjo prasidėti be archeologinių tyrimų. K.Katalyno teigimu, visi šie radiniai aptikti tiriant vietas, kuriose tiestos naujos komunikacijos. „Tai labai drėgna vieta, išlikę daug nesupuvusios organikos, yra daug medinių, odinių dirbinių, pavyzdžiui, ištisa batų kolekcija. Yra net ir vaikiškų batų pora, turėjusi tikti maždaug vienerių metų vaikui“, – pasakojo archeologas, ne vienerius metus tyrinėjęs Vilniaus senamiestį.

Parodą prezidentūroje gali aplankyti kiekvienas norintis, tiesa, reikalauja išankstinės registracijos ir apsilankymo metu turėti su savimi asmens dokumentą.

Parodos „Pamirštas Vilnius. Iš prezidentūros erdvių istorijos“ eksponatai.
Parodos „Pamirštas Vilnius. Iš prezidentūros erdvių istorijos“ eksponatai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų