Minėjime dalyvavo rezistentai Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kunigas Robertas Grigas, kunigas Julius Sasnauskas, Jonas Volungevičius, Andrius Tučkus, Vytautas Landsbergis ir kiti žymūs visuomenės veikėjai, politikai.
Minėjimą pradėjo ir vedė A.Tučkus. Iškart po jo rezistentė N.Sadūnaitė detaliai kalbėjo apie šių dienų aktualijas: Eglės Kusaitės bylą, Garliavos istoriją.
N.Sadūnaitė pirma tarė žodį ir mitinge, vykusiame prieš 25-erius metus. Tuomet ji užtraukė Lietuvos himną.
Todėl po jos ketvirtadienio mitinge kalbėjęs V.Landsbergis pradėjęs savo kalbą nusistebėjo, ar N.Sadūnaitė šiandien jau neturėjo balso savo kalbą taip pat pradėti himnu.
V.Landsbergis savo kalboje teigė, kad visais laikais pagrindiniu pasipriešinimo žodžiu yra žodis „ne“. Pasak jo, tie, kurie sako „ne“ dažnai laikomi griovėjais, kuriuos galima tiesiog užkasti miške.
„Bet juk griauti neteisybę yra gerai. Tai štai tokie griovėjai ir šiandien verti garbės“, – kalbėjo V.Landsbergis.
V.Landsbergis atsiminė, kad pirmą kartą „ne“ viešai sovietų okupacijai buvo tarta būtent prie A.Mickevičiaus paminklo, o gal dar anksčiau Romo Kalantos susideginimu.
Pasak V.Landsbergio, Lietuvoje visada buvo tokių, kurie sako, kad Lietuvai reikia kitų vadovų, iš svetur, nes esą lietuviai negali patys gerai valdyti.
„Ir šiandien dar yra kas ėda nuo taip sakančių stalų“, – pažymėjo V.Landsbergis.
Bet juk griauti neteisybę yra gerai. Tai štai tokie griovėjai ir šiandien verti garbės, – kalbėjo Vytautas Landsbergis.
Tačiau jo nuomone, labai simboliškas buvo prie A.Mickevičiaus paminklo prieš 25 metus vieno jaunuolio dėvėtas ženkliukas su užrašu „Lithuanian power“.
„Lietuvoje turi būti Lietuvos, o ne Maskvos vietininkų valdžia. Labai aiški mintis. Tik tada dar nebuvo žinoma kaip tai pasiekti“, – kalbėjo europarlamentaras.
Jis nesutiko ir su teigiančiais, kad lietuviai susivienija tik tada, kai turi priešą.
„Savinieka ir pagieža – štai priešas numeris vienas mūsų tautiečių sielose“, – sakė V.Landsbergis. Tuomet jis priminė ir spalį vyksiančius Seimo rinkimus.
„Verčiau balsuokite už klystančius, o ne už parsidavėlius. Atsiprašau, jei pasakiau ką nors politiško“, – sakė V.Landsbergis, o susirinkusieji jo žodžius palydėjo plojimais.
Minėjime pasisakė ir generolas Jonas Kronkaitis.
„Pažiūrėkite į šį kraštą, mūsų Lietuvą, palyginkite ją su tais laikais, kada jūs nedrįsote nieko pikto, blogo apie valdžią, Vyriausybę pasakyti, o šiandien darote tiek, kiek jūs norite ir niekas jūsų nesodina. Iš toli žiūrint į Lietuvą, aš matau labai daug gero, labai daug dorų žmonių, labai daug pažangos. Yra tiek daug atlikta. Galite ir turite tuo didžiuotis. Mes turime vienas kitą gerbti, mes turime vienas kitą mylėti, vienas už kitą kovoti kartu, bendrai, vieningai.
Šiandien grįžęs po kelių mėnesių aš matau Lietuvą taip suskaldytą, kaip niekada nemačiau. Nesileiskite tam, nepasiduokite šėtono gundymams godumu, melais, pletkais, visokiais kitais dalykais, kuriais jis siekia tą Lietuvą padalinti. Mes turime priešų ir tie priešai išnaudoja žmogaus silpnybes. Tikiuosi, kad jūs, kurie čia atėjote, esate Lietuvos dvasia“, – kalbėjo jis.
Mitinge žodis suteiktas ir prieš 25-erius metus prie to paties paminklo kalbėjusiam politikui Petrui Gražuliui. Jis dėkojo 1987 m. mitingą surengusiems asmenims už jų begalinę drąsą ir teigė, kad dabar jie nėra tinkamai įvertinti, neužima aukštų postų, neturi tinkamų socialinių garantijų.
„Iškovojome laisvę, bet teisingumo, meilės, socialinio teisingumo nebėra“, – apibendrino P.Gražulis. Politikas taip pat neišvengė Garliavos istorijos temos ir kalbėjo apie emigraciją.
Mitinge pasisakęs parlamentaras Rytas Kupčinskas kalbėdamas mitinge apgailestavo, kad Rusija iki šiol nesugeba pripažinti, kad Stalinas pats pradėjo Antrąjį pasaulinį karą.
Minėjimas baigtas Lietuvos himnu.
Prieš susibūrimą prie A.Mickevičiaus paminklo Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios.
Po jų Lietuvos Sąjūdis, kartojant istorinę mitingo eigą, organizavo eitynes nuo Šv. Mikalojaus bažnyčios iki Adomo Mickevičiaus paminklo. Į renginį susirinko keli šimtai žmonių.
1987 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvą sudrebinusį mitingą Vilniuje, prie poeto A.Mickevičiaus paminklo, surengė Lietuvos laisvės lyga. Mitinge pirmą kartą viešai prabilta apie vadinamąjį Molotovo ir Ribbentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus, kuriais 1939 metais dviejų agresyvių valstybių diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Rytų ir Vidurio Europos šalis į įtakos sferas.
Tuomet mitingo dalyviai pasmerkė šį gėdingą sandėrį ir jo padarinius Lietuvos valstybingumui, reikalavo pakto pasekmių likvidavimo, laisvės Lietuvai, giedojo Lietuvos himną.
Mitingą organizavo ilgus metus persekioti neginkluoto pasipriešinimo dalyviai: A.Terleckas, N.Sadūnaitė, R.Grigas, Vytautas Bogušis, Julius Sasnauskas, Petras Cidzikas, Medardas Čeponis ir kiti.
Praėjus dvejiems metams tą pačią dieną 2 mln. lietuvių, latvių, estų išėjo į Baltijos kelią, pademonstruodami tvirtą ryžtą būti laisvi.
