Pagrindinis šių metų tyrimų tikslas – detaliai ištirti bažnyčios teritorijos pietvakarinę dalį, kurioje stovėjo bokštas, rengiantis pastarojo atstatymui. Tyrimų metu bažnyčios – viduje ir šventoriuje rasti 62 įvairūs palaidojimai, 23 kaulų sankaupos, galimai priklausiusios atskiriems individams, ir daugybė pavienių žmonių kaulų iš suardytų kapų.
Dauguma jų fiksuoti bažnyčios viduje ir datuojami XVIII a. pirmąja puse – viduriu. Tiriant kapus, jų aplinkoje surinkta įvairiarūšių XVII–XIX a. radinių, daugiausia buitinės ir statybinės keramikos fragmentų. Prie visų šių radinių galėjo priliesti pakviesti savanoriai.
Jauniausi pagalbininkai – moksleiviai
„Kadangi iškelti kapų skeletai ir surinkti pavieniai žmonių kaulai iškart po archeologinių tyrimų keliaus antropologiniams tyrimams į Vilnių, juos turėjome tinkamai paruošti, t. y. švariai nuvalyti šepetėliais, kad neliktų prilipusių žemių. Dėl rasto didelio kiekio antropologinės medžiagos šiam darbui atlikti buvo nuspręsta pasitelkti savanorius. Rugsėjo orai tam buvo palankūs: šiltomis dienomis savanoriai valė radinius lauke, subjurus orams jiems buvo numatytas kitas darbas – švariai nuplauti surinktus radinius“, – pasakoja archeologė Monika Rapkevičiūtė-Lisauskienė.
Informaciniai skelbimai, kviečiantys bent vieną dieną prisidėti prie Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios vietos archeologinių tyrimų pasiekė nemažai klaipėdiečių ir į miestą iš svetur atvykusių žmonių – moksleivių, studentų, įvairių profesijų atstovų. Bene visiems savanoriams tai buvo visiškai nauja patirtis, dalis iš jų dirbo ilgiau. Prisilietimas prie kone 300 metų senumo žmonių palaikų paliko neužmirštamą įspūdį.
Jauniausi pagalbininkai – vyresniųjų klasių moksleiviai ir bakalauro studijų studentai, atėję iš smalsumo, noro padėti ir įgyti naujos patirties.
Archeologų darbas jiems pasirodė labai įdomus ir kupinas iššūkių, kurie jaunam žmogui neatrodo sunkūs, o greičiau jaudinantys. Šv. Jono bažnyčios vietos kapų skeletus kruopščiai valė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokė Gustė Narmontaitė, su komanda dirbusi net penkis pusdienius.
Moksleivis Evaldas apie tokią galimybę sužinojo iš vienos Klaipėdos „Vaivorykštės tako“ gimnazijos mokytojos. Pats nedrįso užsiregistruoti į savanorius, bet vieną dieną, gerą pusvalandį stebėjęs archeologų darbą pro apsauginės tvoros plyšius ir užkalbintas vieno iš tyrimų komandos narių, noriai prisijungė prie iškastinių žmonių kaulų valymo. Į šią misiją taip pat įsitraukė kelios Klaipėdos universiteto pirmakursės, tik ką pradėjusios krimsti archeologijos ir istorijos studijas – Fausta Kanoverskytė ir Kamilė Stankūnaitė. Merginos ne tik šalino žemes nuo iškeltų skeletų, bet ir plovė surinktus radinius bei atliko išdžiūvusių radinių pirminę selekciją – išskirstė pagal rūšis, užrašė inventorinių dirbinių metrikas.
Prisidėjo Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos nariai
Su savanoriais nuolat dirbusi archeologė Monika Rinkevičiūtė – Lisauskienė sako, jog svarbų vaidmenį šios veiklos informacinėje sklaidoje suvaidino Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos aktyvas, energingai kvietęs parapijiečius talkinti jų iniciatyva atstatomos Šv. Jono bažnyčios vietos archeologiniuose tyrimuose. Taip savanoriais tapo evangelikas liuteronas Alvydas Lileikis su savo žmona Vaida. Šios poros pozityvumas, gera nuotaika ir žingeidumas neišblėso per trejetą savanoriavimo dienų. Parapijietė – Indrė Mikutė – tapo savanore, nes yra aktyvi klaipėdietė ir dažnai prisideda prie įvairių visuomeninių iniciatyvų, skatinančių praeities išsaugojimą ar įprasminimą. Savanoriauti taip pat atvyko evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis, dirbantis su Kintų, Saugų ir Karklės parapijų žmonėmis. Dvasininkas, geriau nei bet kas kitas suprantantis žmonių bendrystės ir tarpusavio pagalbos svarbą, nedvejodamas prisijungė prie šios, kaip jis sako, puikios iniciatyvos, sujungiančios skirtingus žmones bendram tikslui.
Savanorių gretas pagausino ir kiti klaipėdiečiai, kurie norėjo iš arčiau pamatyti archeologų darbą ir empiriškai pažinti Klaipėdos miesto praeitį, menančią naujuosius laikus. Taip savanoriais tapo gitaristas Benas Juškus, aktyvi vietos bendruomenės narė Loreta Bičkauskienė, kosmetologė Laura Gestautaitė. Pastaroji savanorė su žmogaus anatomija plačiau susipažino dar studijuodama estetinę kosmetologiją Socialinių mokslų kolegijoje Klaipėdoje. Iškastinę antropologinę medžiagą taip pat tvarkė senovės istorija ir archeologija besidominti Jolanta Žutautė, kuri šiuo metu didžiąją dalį laiko skiria savo mokyklinio amžiaus vaikams, todėl ši veikla tapo dar ir puikia galimybe trumpam pabėgti nuo namų rutinos, pakeisti kasdienę aplinką bei sužinoti įvairių dalykų apie archeologiją, archeologų darbo specifiką, taikomus tyrimų metodus. Savanorėmis tapo ir trys draugės, baltų kultūros puoselėtojos, dalyvaujančios kelių istorinės rekonstrukcijos klubų veikloje bei renginiuose – Rasa Grigaitytė, Elena Trečiokaitė ir Laurita Rimkutė. Merginoms ši savanorystė tapo prasmingu laiko praleidimu, leidusiu atsikvėpti nuo savų darbų ir dar geriau susipažinti su archeologija bei antropologija.
Medikei iš Telšių neprailgo laukti traukinio namo
Tarp savanorių būta ir aplinkinių miestų gyventojų, kuriems buvo smalsu, kaip vyksta archeologiniai tyrimai Šv. Jono bažnyčios vietoje. „Crazy“ menininke save laikanti Bernadeta Majauskaitė šią savanorystę vertino kaip puikią galimybę įdomiai praleisti laiką, grįžus gyventi į ramiąją Nidą iš veiksmo ir nuotykių kupino JAV miesto Majamio. Vyriausia savanorė – Telšiuose gyvenanti ir dirbanti gydytoja Vilė Kriūkienė, kilusi iš Šilutės krašto.
Ji prie archeologų darbų prisidėjo netikėtai – sutvarkiusi reikalus Klaipėdoje, dar turėjo kelias valandas iki kelionės atgal traukiniu, tad nusprendė šį laiką praleisti naudingai. Ponia Vilė išreiškė mintį, kad prie tokių iniciatyvų turėtų prisijungti daugiau vyresnių, pensinio amžiaus žmonių, nes tai ir puiki proga prasiblaškyti, pabendrauti su kitais žmonėmis bei įgyti naujos patirties. Telšiškė juokavo, jog ji įrodė ir savo artimiesiems, kad tebėra aktyvi ir žingeidi visuomenės narė, galinti užsiimti savanoriška veikla.
Iš viso per rugsėjį ir spalį atstatomos Šv. Jono bažnyčios vietos archeologinių tyrimų aikštelėje sulaukta 17 įvairaus amžiaus savanorių. KU archeologų komanda nuoširdžiai dėkoja visiems savanoriams bei tikisi, kad iniciatyva sėkmingai plėtosis ir kitąmet. Norintieji ateityje tapti tyrimų komandos talkininkais kviečiami sekti naujienas „Facebook“ puslapyje Šv. Jono bažnyčios atstatymas-archeologija.
Šiuo metu archeologai baigia kasinėjimus atstatomos Šv. Jono bažnyčios vietoje. Čia dar bus atliekami architektūriniai – konstrukciniai tyrimai, po jų per tyrimus atverti pamatai bus uždengti.
