„Kai pasinėriau kaip pirmasis nardytojas... pamačiau tą 5–6 metrų aukščio sieną. Priplaukęs arčiau pamačiau, kad tai didelis karo laivas“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo povandeninės archeologijos ekspertas Jimas Hanssonas. Jis pridūrė, kad „jausmas buvo sukrečiantis“.
Abiejų laivų liekanos buvo rastos prie salų, esančių šalia Vaksholmo – sąsiauryje, vedančiame į Stokholmą.
Manoma, kad vienas iš šių laivų yra tokio paties tipo kaip žinomiausias Švedijos karo burlaivis „Vasa“. Šis 69 metrų ilgio laivas, apginkluotas 64 patrankomis, nuskendo 1628 metais per savo pirmąją kelionę.
Švedų karališkosios giminės vardu pavadintas puošnus laivas, pastatytas su Lenkijos ir Lietuvos valstybe tuo metu kariavusio karaliaus Gustavo Adolfo įsakymu, turėjo tapti Švedijos karinės galybės simboliu, bet apvirto nuplaukęs tik kiek daugiau nei kilometrą.
Gerai išsilaikęs „Vasa“ korpusas 1961 metais buvo iškeltas iš jūros dugno, užkonservuotas ir šiuo metu yra eksponuojamas specialiame muziejuje Stokholme – viename populiariausių turizmo objektų Švedijoje.
Tai pačiai laivų statyklai buvo nurodyta pastatyti keturis kitus panašius burlaivius: „Applet“ („Karališkasis rutulys“), „Kronan („Karūna“), „Scepter“ („Skeptras) ir „Göta Ark“. Kitaip negu jų pirmtakas, visi šie laivai sėkmingai tarnavo švedų karališkajame laivyne ir dalyvavo jūrų mūšiuose.
„Manome, kad kažkuris iš jų nuskendo tame rajone“, – sakė povandeninės archeologijos specialistas Patrikas Hoglundas, dirbantis neseniai įkurtame Nuskendusių laivų muziejuje.
Tikėtina, kad laivai buvo sąmoningai nuskandinti, kai tapo nebetinkami naudoti. Jie tikriausiai turėjo tapti povandeninėmis kliūtimis priešų laivams.
Narai paėmė nuolaužų medienos mėginių, kad laboratorijoje būtų nustatytas jų amžius.
„Tuomet galėsime išsiaiškinti, kada medžiai buvo nukirsti. Paskui galėsime sugrįžti atgal ir patikrinti archyvus. Manau, turime gerų galimybių tiksliai nustatyti, kuris čia laivas“, – aiškino J.Hanssonas.
Nors šimtmečius išbuvo jūros dugne, rasti laivai, panašiai kaip „Vasa“, yra gana geros būklės, nes Baltijos jūros vanduo yra mažai druskingas.
„Neturime labai sūraus vandens, tad kai kurių organizmų, gyvenančių kitokiuose vandenyse, Baltijos jūroje nėra. Taigi, [laivų liekanos] mūsų vandenyse paprastai labai gerai išsilaiko“, – pažymėjo P.Hoglundas.
Kadangi medinių laivų nuolaužos geriau išsilaiko būdamos po vandeniu, šiuo metu jų iškelti neplanuojama.
