Kenotafai, skirti Tilžės akto signatarams įamžinti, atidengti vykstant Tilžės akto dienos minėjimui.
Siekė prisijungti
Medinių kenotafų profiliuose dabar yra iškalti Tilžės akto (1918.11.30) signatarų pavardės. Istoriniai šaltiniai liudija, jog jį Prūsų lietuvių tautos tarybos vardu pasirašė J.Vanagaitis, V.Gailius, M.Jankus, M.Deivikas, M.Banaitis, A.Smalakys, K.Paura, M.Lymantas, D.Kalniškis, F.Zubaitis, K.Kiupelis, E.Jagomastas, J.Arnašius, J.Lėbartas, L.Deivikas, J.Užpurvis, J.Granovas, M.Mačiulis, E.Bendikas, M.Reidys,V.Didžys, J.Juška, M.Klečkus,J.Margys.
Ši taryba, remdamasi Tautų apsisprendimo teise, reikalavo Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos.
Dokumente rašoma: „Atsižvelgdami į tai, kas yra, turi teisę gyvuoti, ir tai, kad mes Lietuviai čionai Prūsų Lietuvoje gyvenantieji, sudarome šito krašto dauguomenę, raikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų apsisprendimo teisės, priglaudimo Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti“. Tilžė, lapkričio 30 diena, 1918 m., Prūsų Lietuvos Tautinė taryba.“
Panteoną kuria tyrinėtojai
Naujieji mažosios architektūros akcentai atidengti prie centrinio Bitėnų kapinaičių tako, priešais tokios pačios medžiagos paminklinį atverstos knygos ant altoriaus formos monumentą liuteronų kunigui, lietuvių poetui Kristijonui Donelaičiui.
Jį prieš vienuolika metų sukūrė taip pat M.ir M.Purvinai. Bitėnų kapinių šventėje 2003 gegužės 10-ąją paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo liuteronų kunigai ir vyskupas, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ atstovai, taip pat – poeto palikimo tyrinėtojas, jo brolio ainis Lutz Wenau ir būrelis giminių. Tai L.Wenau užsakymu buvo sukurtas paminklas, kurį pastatyti 20 a. pradžioje sumanymų būta, bet įvykdyti sutrukdė I pasaulinis karas.
Dviejų medinių kenotafų, simboliškai atkartojančių krikštų formas, idėjos ir projekto autoriai yra žinomi architektai, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojai Marija ir Martynas Purvinai.
Jiems priklauso autorystė ir kitų paminklinių akcentų – viejų juodo šlifuoto akmens suolelių su iškaltomis lietuviško raštijos pradininkų Martyno Mažvydo ir Martyno Liudviko Rėzos vardais ir pavardėmis – ansamblis.
