Galimybė sutvarkyti vieną ryškiausių kultūros paveldo objektų Kretingoje – Tiškevičių koplyčią, pro kurią kasdien praeina ir pravažiuoja kretingiškiai bei svečiai, atsirado Kultūros ministerijai paskelbus apie išvien su partneriu – Norvegijos kultūros paveldo direktoratu – numatytą įgyvendinti programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Tikintis paramos iš šios programos, vėl ketinama imtis tvarkyti rūsius ir atkurti viršuje esantį altorių.
Grafų Tiškevičių koplyčią, kur ilsisi grafų šeimos palaikai, buvo pradėta restauruoti prieš dešimtmetį. Restauravimo darbams tada buvo išleista 272 tūkst. Lt. Juos atliko bendrovė iš Klaipėdos „Pamario restauratorius“, o finansavo Kultūros paveldo departamentas išvien su Kretingos rajono savivaldybe.
Koplyčios raktus šiandien valdo Kretingos muziejus ir Kretingos savivaldybės Kultūros skyrius, tačiau miesto svečiams šį kultūros paveldo objektą šiurpu rodyti.
Tačiau jau 2009-aisiais, besibaigiant penkerių metų garantiniam koplyčios restauravimo darbų terminui, buvo susizgribta, kad koplyčia jau gerokai supuvusi iš vidaus – dėl pastate tvyrančios drėgmės nuo sienų gabalais krito tinkas, drėgmė veržėsi pro pamatus.
Paaiškėjo, kad brokas atsiradęs dėl to, jog pirmiausia neatlikus koplyčios rūsio ventiliacijos bei hidroizoliacijos darbų, buvo imtasi restauracijos. „Kol dirbo restauratoriai, rūsyje veikė įranga, kuri ištraukdavo drėgmę. Restauratoriai išvyko ir išsivežė mechanizmus, o drėgmė kaupėsi ir pamažėle ardė sienas. Taip per keletą metų vidus visai supuvo“, – kalbėjo šią problemą tuomet iškėlęs Kretingos rajono savivaldybės paveldosaugininkas Algirdas Mulvinskas.
Koplyčios raktus šiandien valdo Kretingos muziejus ir Kretingos savivaldybės Kultūros skyrius, tačiau miesto svečiams šį kultūros paveldo objektą šiurpu rodyti.
Pradėjus aiškintis, kas dėl to kaltas – projektuotojai, nekokybiškai darbus atlikę restauratoriai ar koplyčios neprižiūrėję šeimininkai, – prasidėjo stumdymas: niekas netgi nebenorėjo būti jos šeimininku. Koplyčios restauravimo iniciatyvos ėmėsi Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė. „Norėjome, kad koplyčią atiduotų muziejui, tačiau savivaldybė su tuo nesutiko. O dar anksčiau buvo pareikštas noras koplyčią perduoti broliams pranciškonams, nes ji pastatyta parapijos kapinėse“, – tvirtino ji.
Buvo nuspręsta, kad koplyčia, kaip kultūros paveldo objektas, priklauso valstybei ir ja pasirūpinti privalo savivaldybė.
