Data – išskirtinė, nors platesnei visuomenei ir mažai žinoma. Vilniaus meras R.Šimašius nusiuntė laišką LNM direktorei dėl vėliavos iškėlimo ant Gedimino kalno ir nuodugniai išaiškino, kodėl, jo manymu, kartą metuose virš miesto galėtų suplevėsuoti istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu.
„Kreipiamės į Jus su mintimi apie tai, kaip drauge galėtume paminėti svarbų Vilniui ir vilniečiams istorinį įvykį – 1660-1661 metų Vilniaus išvadavimą. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, 1654-1667 metų Rusijos karo prieš Lenkijos ir Lietuvos valstybę metu 1655 m. rugpjūčio 8 d. rusų kariuomenė užėmė Vilnių ir išbuvo jame daugiau nei 6 metus. Tiksliau, tiek išbuvo Vilniaus pilyse, nors miestą dar 1660 m. liepos 11 d. išlaisvino vadinamoji Žemaitijos divizija, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stovyklininko Mykolo Kazimiero Paco.
Tačiau okupantų maskvėnų Vilniaus vaivada Danila Myšeckis pasitraukė į Žemutinę ir Aukštutinę Vilniaus pilis. Maskvėnai pilyse buvo stipriai įsitvirtinę, gerai apsirūpinę ir turėjo nors negausią, bet patyrusią įgulą. Iki 1661 m. gruodžio lietuviai, neturėdami tinkamos artilerijos, penkis ar šešis kartus bandė šturmuoti pilis, bet nesėkmingai. Po beveik pusantrų metų kovos valdovas Jonas Kazimieras davė nurodymą ruoštis galutiniam šturmui. Bet 78 išsekę rusų kareiviai ir užsieniečiai samdiniai nenorėjo beprasmiškai mirti, todėl surišo vaivadą ir gruodžio 3 dieną pasidavė“, – rašoma mero R.Šimašiaus pasirašytame laiške B.Kulnytei.
Gruodžio 3 d. yra ta diena, kai maskvėnų įgula pagaliau pasidavė, todėl aš manau, kad tą dieną reikia vienaip ar kitaip paminėti, – sakė R.Šimašius.
Tai ir esanti ta proga, dėl kurios kasmet gruodžio 3 dieną galima būtų minėti Vilniaus ir jo pilių išlaisvinimo dieną, o virš sostinės suplevėsuotų ne trispalvė, bet istorinė vėliava su Vyčiu.
„Prisiminus nelabai vykusį tariamos Lietuvos kariuomenės pergalės prieš maskolius, po kurios iš tikrųjų prasidėjo Vilniaus okupacija su daugumos gyventojų išžudymu, minėjimą, tai turime datų, kurias tikrai reikia paminėti kaip Vilniaus išvadavimą, – primindamas apie kritikuotą minėjimą šiemet rugpjūčio 8 dieną, kai Krašto apsaugos ministerija renginį pavadino pergalės minėjimu, nors būtent po šios dienos 1655 metais buvo prarastas Vilnius, kalbėjo R.Šimašius. – Gruodžio 3 d. yra ta diena, kai maskvėnų įgula pagaliau pasidavė, todėl aš manau, kad tą dieną reikia vienaip ar kitaip paminėti.“
Atsakymo, ką apie tai mano LNM direkcija, kol kas Vilniaus savivaldybė dar neturi.
