Dokumentus 2021 m. gegužės mėn. rado VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas, vykdęs Vokietijos karių kapaviečių paiešką. Dokumentai rasti miškingoje drėgnoje vietovėje prie pelkės, sudėti į 1937 m. Vokietijos kariuomenės dujokaukės metalinį dėklą, kuris galėjo būti įmintas į drėgną žemę, nes aptiktas tik apie 15–20 cm gylyje, o vienas dėklo galas kyšojo iš žemės paviršiaus.
Vytenio rinktinė įsteigta 1945 m. vasario pabaigoje ar kovo pradžioje kaip Lietuvos laisvės armijos Šiaulių apygardos Stumbro rinktinė. Nuo 1945 m. [gegužės] mėn. ji vadinta Margio rinktine, nuo 1945 m. spalio pradžios ‒ Vytenio rinktine. Rinktinės daliniai veikė daugiausia Šiaulių apskrities Kuršėnų, Raudėnų, Papilės, Tryškių, Užvenčio, Šaukėnų ir Kurtuvėnų valsčiuose. 1949–1950 m. žiemą Vytenio rinktinę sudarė vienintelė [Dubysos] tėvūnija, veikusi daugiausia Užvenčio apylinkėse. 1951 m. patyrus didelių nuostolių, spalio mėn. Vytenio rinktinė pertvarkyta į Žemaičių apygardos Dubysos tėvūniją.
Dujokaukės dėkle buvo 1948–1949 m. dokumentai: Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės pareigūnų raportai ir laiškai, laisvės kovotojų sąrašai, Žemaičių apygardos vado įsakymai gyventojams, keli Žemaičių apygardos laikraščio „Laisvės balsas“ egzemplioriai, dokumentų lydraščiai ir kiti dokumentai. Dėkle buvo laikomas einamasis rinktinės archyvas, nes didžiąją dalį dėklo turinio sudarė ne dokumentai, o „švarūs“ popieriaus lapai ir nenaudotos kalkės. Tikėtina, kad dokumentus dėkle kaupė 1949 m. sausio‒rugpjūčio mėn. GU rajonui vadovavęs Kajetonas Matijošaitis-Vaidila (1917–1950).
Lietuvos kultūros tarybai 2022 m. skyrus dalinį finansavimą Vytenio rinktinės dokumentus restauravo Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriai. Dokumentai bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, kur jie buvo sutvarkyti, aprašyti ir suskaitmeninti. Visi restauruoti dokumentai skelbiami interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“. Šioje svetainėje visuomenei pristatomi suskaitmeninti Lietuvos ypatingajame archyve bei kitų institucijų bei asmenų kolekcijose saugomi Lietuvos partizanų dokumentai.
Lietuvos ypatingasis archyvas informuoja, kad radus Lietuvos partizanų dokumentus, negalima bandyti jų ardyti, atskirti lapus ir jokiu būdu dokumentų nedžiovinti. Apie radinį reikia pranešti Lietuvos ypatingajam archyvui, o iki kol atvyks archyvo atstovai, radinį reiktų sudėti į plastikinį maišą ir laikyti jį vėsioje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba šaldytuve.
Kai kuriuos restauruotus dokumentus galima pamatyti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba feisbuko paskyroje.