Po oficialiosios atidarymo dalies šventės dalyviams buvo surengta ekskursija po pilį ir parką, o vėliau atidaryta Česlovo Lukensko personalinė paroda „Mumifikatai“. Tikimasi, kad restauruotas pili taps turistų traukos centru. Joje vyks kultūriniai renginiai, bus rengiamos konferencijos.
Daugiau nei 400 metų skaičiuojanti Panemunės pilis, dar vadinama Gelgaudų arba Vytėnų pilimi, yra vienas žymiausių Lietuvos architektūros ir kultūros paminklų. Rūmai pradėti statyti pagal garsaus to meto architekto Petro Nonharto projektą. Santūrių formų, rūstoka pilis ir šiandien žavi proporcijų darna, formų didingumu.
Iš pietų pusės, link Nemuno, prie pilies glaudžiasi parkas, pradėtas formuoti dar XVII a. pradžioje, panaudojus jau buvusį sodą ir tvenkinius su malūnais.
1925 m. pilį ir dvarą nusavino Lietuvos valstybė. Jie iš varžytinių parduoti iš JAV atvykusiam kunigui A.Petraičiui, kuris netrukus mirė. Tarpukariu čia veikė vienuolių saleziečių vienuolynas.
1934 m. pilies griuvėsius, nusiaubtus per 1927 m. kilusį gaisrą, pasiūlyta perimti Švietimo ministerijos Kultūros departamentui, o 1935 m. ji perduota Švietimo ministerijos Archeologijos komisijai (įvertinta 40 tūkst. litų). Nuo to laiko pilis buvo įvairių kultūros ir švietimo įstaigų žinioje. Nuo 1982 m. Panemunės pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai.
1939 m., 1959–1962 m. pilis buvo konservuojama, 1984 m. ir 1995–1997 m. restauruojama. 1961 m. ji įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą.