„Romuvos“ vaidila J.Vaiškūnas: ieškantiems Žinojimo – pasirodydavo pabaisos

Šiuolaikinėje Lietuvoje Joninės asocijuojasi su laužais, vakarėliu per naktį, skambiais koncertais ir didžiule minia. Mūsų protėviams dar Rasomis ar Kupolėmis vadinta šventė reikšdavo tamsaus metų laiko pasitikimą bei atokvėpį tarp darbų susiliejant su bendruomene ir, žinoma, naktį, kuomet sprendžiamas klausimas – kaip skalsiai bus gyvenama ateinančius metus.
Šventojoje sekmadienį filmuota Joninių šventė
Šventojoje sekmadienį filmuota Joninių šventė / Palangos kultūros ir jaunimo centro nuotr.

Nors mes nebegyvename pagal senovės papročius bei tikėjimus, Joninės turi tradicijų ir apeigų, kurias galima pritaikyti šiandieniniame gyvenime. Atsigręžus į ankstesnes lietuvių praktikas vidurvasarį galima ne tik paįvairinti pačią Joninių naktį, bet ir pasisemti savęs pažinimo, nusistatyti tikslus bei atgauti ramybę.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas sako, kad nebūtina tikėti apeigomis ar jų veiksmingumu taip, kaip tikėjo mūsų protėviai, tačiau kai kurių dalykų iš senovės galime išmokti ir mes. Baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila paaiškino, kaip interpretuoti senovės lietuvių tradicijas, kad jos būtų lengviau suprantamos mūsų laikais.

Vidurvasaris – aukščiausias saulės pakilimo taškas, ilgiausių dienų ir trumpiausių naktų metas daugelyje šalių. Senovės žmonėms, kurie buvo labai priklausomi nuo gamtos, tai buvo ypatingas metas, po kurio buvo laukiama pirmojo derliaus. Šis laikas kai daugiausiai šviesos, laikytas ypatingu, nes visa gyvybė – pavaldi šviesai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis