Skulptorius Algirdas Bosas jau baigia iš molio lipdyti Durbės mūšiui atminti skirtą skulptūrą. Ją kurti, skulptorius sako pradėjęs praėjusių metų rugpjūtį, tačiau tam rengėsi apie trejus metus. Figūrų kompozicija kuriama taip, kad galima būtų apžiūrėti iš visų pusių.
„Vis tiek čia mūšio scena. Mūšio scenoje nėra vienos detalės, jas reikia stambias ir smulkias apjungti, kad gautųsi ritmas. Tas man buvo svarbiausia“, – sakė A. Bosas.
1260 metų liepos 13 dieną Kuršo žemėje, ties Durbės ežeru susikovė dvi didžiulės kariuomenės – vienoje pusėje Livonijos, Prūsijos bei švedų ir danų karinės pajėgos, kitoje – susivieniję žemaičiai, vadovaujami kunigaikščio Algmino. Pasak istorikų, tai buvo vienas didžiausių ir svarbiausių XIII amžiaus Lietuvos mūšių. Jis nulėmė ne tik Žemaitijos, Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių raidą.
„Žemaičių žemės konfederacijos kariuomenė Durbės mūšyje 1260 metais nugalėjusi milžinišką jungtinę dviejų ordinų kariuomenę, neleido ordinam pasiekti svarbiausio jų tikslo – sujungti šitas dvi teritorijas į vientisą, galingą placdarmą, tam palaužiant žemaičių pasipriešinimo valią“, – pasakojo architektas prof. Algirdas Žebrauskas.
Po karingų žemaičių pergalės, išsivadavo pietiniai kuršiai, žiemgaliai, prasidėjo Herkaus Manto vadovaujamas Didysis Prūsų sukilimas.
Paminklas statomas už rėmėjų lėšas. Žemaičių kultūros draugija kviečia aukoti ir pavienius asmenis, norinčius prisidėti prie paminklo statybos.
