Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi archyvų agentūros vadovo Andrejaus Artizovo žodžiais, sprendimą paviešinti dokumentus priėmė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Visi norintieji su dokumentų skaitmeninėmis kopijomis gali susipažinti Rusijos federalinės archyvų agentūros tinklalapyje. Tiesa, kol kas dėl milžiniško lankytojų srauto šis tinklalapis yra sunkiai pasiekiamas.
Tarp paskelbtų dokumentų – NKVD vadovo Lavrentijaus Berijos pažyma Josifui Stalinui. Joje L.Berija siūlo SSRS diktatoriui peržiūrėti lenkų, kalinamų NKVD karo belaisvių lageriuose Ukrainoje ir Baltarusijoje, bylas ypatingąja tvarka, „pritaikant jiems aukščiausiąją bausmę – sušaudymą“. Šių ir kitų priemonių būtinumą L.Berija argumentuoja tuo, kad buvę Lenkijos kariuomenės karininkai vykdo kontrrevoliucinę veiklą ir antisovietinę agitaciją.
Į paskelbtų dokumentų sąrašą taip pat pateko Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto politbiuro posėdžių protokolų fragmentai, pažyma Nikitai Chruščiovui apie sušaudytų lenkų karininkų apskaitinių bylų sunaikinimą ir kitų dokumentų.
Balandį sukako 70 metų nuo beveik 22 tūkst. Lenkijos karininkų sušaudymo Katynėje ir kituose sovietiniuose lageriuose. Šis istorinis įvykis ilgai temdė Rusijos ir Lenkijos santykius. SSRS visą laiką oficialiai neigė vykdžiusi egzekucijas. Pirmą kartą nepatogią tiesą pripažino tik Michailas Gorbačiovas prieš pat subyrant sovietų imperijai.
2008 metais Rusija lenkams perdavė dokumentų iš NKVD archyvų, o praėjusių metų rugsėjį abi šalys sutarė kurti bendrus Katynės žudynių tyrimo centrus. Tuo tarpu Katynės aukų artimieji daugybę metų nesėkmingai Rusijos teismuose kovoja dėl nužudytųjų reabilitavimo.
Balandžio 10 dieną Rusijoje, prie Smolensko, sudužo į Katynės aukų pagerbimo iškilmes skrendančio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas. Žuvo ne tik prezidentas su žmona, bet ir dar beveik šimtas aukščiausių Lenkijos valstybės pareigūnų, taip pat daug žinomų visuomenės veikėjų.
