Tikimasi, kad Lietuvos karybos paveldo tyrinėtojo Vladimiro Orlovo Sankt Peterburge archyvuose atrasti Kauno tvirtovės planai padės užkirsti kelią šiandienėms nelaimėms. Šiuose dokumentuose buvo nuosekliai žymima, kaip Kaunas 1915 m. ruošėsi vokiečių šturmui ir kur buvo užkasami sprogmenys, skelbia portalas Kauno.diena.lt
Kauno tvirtovė – poligoninio tipo gynybinė sistema, statyta 1882–1915 m. Kauno mieste ir jo apylinkėse, skelbiame virtualioje enciklopedijoje „Wkipedia“ Iš viso baigti statyti 9 fortai: pirmasis – Kazliškiuose (dab. Ringaudų seniūnija), antrasis – Julijanavoje, trečiasis – Seniavoje (dab. Garliavos apylinkių seniūnija), ketvirtasis – Rokuose, penktasis – Zuikinėje, šeštasis – Gričiupyje, septintasis – Eiguliuose, aštuntasis – Milikonyse, devintasis – piečiau Giraitės (nuo 1958 m. muziejus).
 |
| Wikimedia.org nuotr./Generalinis Kauno tvirtovės planas |
Pradėti statyti, tačiau nebaigti fortai: geležinkelio (Palemono) fortas, Romainių fortas, Marvos fortas (Akademijoje), Domeikavos fortas.
1879 m. liepos 7 d. Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune. Kaunas pasirinktas dėl Nemuno ir Neries upių santakos kaip kliūties priešo kariuomenei, dėl strateginės reikšmės geležinkelio tilto, tunelio, strateginių kelių ir kt.
Pirmojo pasaulinio karo metu, priartėjus frontui, tvirtovės plėtimo darbai nutraukti. Kauno tvirtovės puolimui vadovavęs vokiečių generolas Karlas Licmanas atakai pasirinko ruožą tarp Nemuno ir Jiesios upelio, nes čia stovėjo labiausiai pasenę pirmieji trys fortai. Tvirtovei šturmuoti kaizerinės kariuomenės 40-asis rezervinis korpusas, turėjęs apie 40 000 gerai parengtų karių, atsigabeno galingas mortyras – 420 mm kalibro „Bertas“.
Karo metu tvirtovėje buvo laikoma apie 60 000 Rusijos kariuomenės karių įgula (daugiausia netarnavę šauktiniai ir vyresnio amžiaus atsarginiai). Iš Kauno tvirtovės statytojų suformuoti Kauno ir Vilkmergės pulkai. Tvirtovė turėjo apie 1500 artilerijos pabūklų (daugiausia vidutinio kalibro), taip pat lėktuvų, aerostatų, inžinerinių, automobilių transporto, prožektorių, sanitarijos dalinių.
1915 m. rugpjūčio 7 d. pietinių fortų prieigose prasidėjo kautynės. Atskiri tvirtovės daliniai atkakliai grūmėsi su vokiečių kariuomene. Sprogus 420 mm sviediniams kariai trokšdavo nuo betono ir plytų dulkių sūkurių. Trūko maisto, ginklų. Gynėjų dalinių nuostoliai siekė iki 75 proc., kariai stichiškai ėmė trauktis iš pozicijų. Rugpjūčio 15 d. apšaudytas Kauno senamiestis, mieste prasidėjo gaisrai.
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Kauno tvirtovė |
Rugpjūčio 16 d. Vokietijos kariuomenė užėmė 3 stacionariąją bateriją, netrukus – II fortą, šiek tiek vėliau – I ir III fortus, kai kuriuos Centrinio gynybos pylimo redutus. Kiek ilgiau carinė kariuomenė laikėsi VIII ir IX fortuose. Papildomai iš Vakarų fronto atsiųstas apie 30 000 vokiečių karių pastiprinimas. Rugpjūčio 18 d., po 11 dienų trukusių kautynių, įtvirtinimų zona buvo pralaužta. Vokiečiai užėmė miestą ir paėmė į nelaisvę apie 20 000 Rusijos karių, taip pat apie 1350 artilerijos pabūklų. Gynybai vadovavęs tvirtovės komendantas generolas Vladimiras Grigorjevas skubiai pasitraukė.
Po karo tvirtovė prarado karinę paskirtį, fortai stovėjo tušti. Vėliau kai kuriuose įrengti butai varguomenei, VI forte – karinis kalėjimas, VII – Centrinis valstybinis archyvas, V – dirbtuvės, I – dujų kamera, IX – Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo skyrius. Antrojo pasaulinio karo metais VI, VII ir IX fortai paversti koncentracijos stovyklomis. Pokario metais dauguma buvusių tvirtovės pastatų naudojosi sovietinė kariuomenė. 1958 m. IX forte įrengtas muziejus. Nuo 2005 m. Šančių kareivinės pradėtos rekonstruoti į gyvenamuosius namus.
