Remiantis naujausia Vokietijos vyriausybės ataskaita, šalies rytinės žemės susiduria su gyventojų senėjimo problema, o vietos įmonėms sekasi sunkiai kaupti kapitalą.
Vokietijos vyriausybės atstovė rytinių žemių reikalams Iris Gleicke teigė, kad per ketvirtį amžiaus matoma pažanga yra maloni, tačiau vis dar egzistuoja daugybė „bet“.
Per ketvirtį amžiaus matoma pažanga yra maloni, tačiau vis dar egzistuoja daugybė „bet“.
Nors dauguma Rytų vokiečių džiaugiasi Berlyno sienos žlugimu, tačiau kartu yra ir nusivylę Berlyno nesugebėjimu sumažinti atotrūkio tarp dviejų šalies dalių, nepaisant milijardus eurų siekiančios paramos.
Šį nusivylimą rytų vokiečiai dažnai išreiškia rinkimuose. Štai per pastaruosius vietos rinkimus rytinėse žemėse puikiai pasirodė euroskeptiška partija „Alternatyva Vokietijai“ (AFD).
Berlyno ataskaitoje pripažįstama, kad Vokietijos centrinė valdžia skyrė milžiniškas sumas infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui buvusioje VDR. Vis dėlto, čia 2013 m. BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, siekė tik 66 proc. Vakarų Vokietijos lygio. Maža to, labiausiai atotrūkis tarp dviejų dalių sumažėjo per pirmąjį dešimtmetį po Vokietijos susivienijimo. Pastaruosius penkiolika metų ekonominio atotrūkio mažėjimas sustojo.
Nors nedarbo lygis Rytų Vokietijoje pastaraisiais metais ir toliau mažėja, tačiau jis nėra toks spartus kaip XX a. dešimtajame dešimtmetyje. 2013 m. nedarbo lygis rytinėse žemėse buvo 10,3 proc., o Vakarų Vokietijoje 6 proc.
Rytų Vokietija taip pat nesusiduria su dideliu jaunimo nedarbu, tačiau dėl to ekspertai giria Vokietijos švietimo sistemą, kurioje paplitęs profesinis mokymas. 2013 m. jaunesnių negu 25 m. gyventojų nedarbas rytuose siekė 9,2 proc. Visos Vokietijos jaunimo nedarbo lygis yra 7,9 proc.
2013 m. jaunesnių negu 25 m. gyventojų nedarbas rytuose siekė 9,2 proc. Visos Vokietijos jaunimo nedarbo lygis yra 7,9 proc.
Tačiau ataskaitoje paminėta, jog išlaikyti žemą nedarbo lygį Rytų Vokietijai padeda ir tai, kad didelis dalis regiono jaunimo emigruoja į vakarines žemes.
Nors pastaruoju metu migracija iš Rytų Vokietijos ir sumažėjo, tačiau nuo 1989 m. iš Rytų Vokietijos žemių švyko apie 1,8 mln. žmonių.
Daug jaunimo iš Vakarų Vokietijos vyksta studijuoti į rytinę šalies dalį, ypač Berlyną, dėl čia esančio žemesnio pragyvenimo lygio ir geros universitetų kokybės. Vis dėlto, po studijų baigimo didelė jaunimo dalis grįžta atgal į savo gimtuosius miestus vakaruose.
„Taiki 1989 m. revoliucija Rytų Vokietijoje yra viena iš didžiausių ir laimingiausių patirčių Vokietijos istorijoje“, – teigė I.Gleicke ir pridūrė, kad rytų vokiečiai visiškai nepasiilgo komunistinės sistemos ir despotiško valstybės aparato.
Nors su gyventojų senėjimu susiduria visa Vokietija, tačiau ši problema ypač opi rytinėje dalyje.
Šiuo metu Rytų Vokietijoje 23 proc. gyventojų yra vyresni negu 65 metai, o vakarinėse žemėse ši dalis siekia 20 proc.
2030 m. vyresnio amžiaus žmonių dalis išaugs iki 33 ir 28 proc. Rytų Vokietijos nenaudai, kadangi dauguma imigrantų daugiausiai apsigyvena vakarinėse Vokietijos žemėse.
„Taiki 1989 m. revoliucija Rytų Vokietijoje yra viena iš didžiausių ir laimingiausių patirčių Vokietijos istorijoje“, – teigė I.Gleicke ir pridūrė, kad rytų vokiečiai visiškai nepasiilgo komunistinės sistemos ir despotiško valstybės aparato.
Vis dėlto, skirtumai tarp Vakarų Vokietijos ir buvusios VDR, kurioje valdžia buvo įtakinga, bažnyčios silpnos, o moterys skatintos dirbti, yra ne tik ekonominiai.
Ataskaita atskleidė, kad buvusioje VDR 62 proc. vaikų gimsta ne santuokuose, kai vakaruose šis skaičius tėra 20 proc.
Dirbančių moterų dalis abejose Vokietijos dalyse panaši, tačiau rytuose didesnė moterų dalis dirba pilno etato darbus. Be to, Rytų Vokietijoje nėra tokios paplitę tėvystės atostogos. Maža to, vaikų priežiūros centrai gerokai populiaresni buvusioje VDR.