Ginklus išmoko gaminti patys
Baltų gentys su importine geležimi susipažino maždaug VI amžiuje prieš Kristų, o balų rūdos išgavimas bei geležinių dirbinių gamyba pradėta pirmaisiais mūsų eros amžiais.
Geležies rūdos telkinių klausimas mokslininkus domina jau seniai – balinės rūdos Lietuvoje būta miškingose pelkėtose zonose, piliakalniuose aptikta geležies lydimo krosnelių – analogiškų rasta visame Baltijos regione, tad pačiu kalvystės egzistavimo faktu abejoti negalime, tačiau rūdos poreikis buvo kur kas didesnis nei žaliavų kiekis, tad viskam jos nepakako ir vėlyvajame geležies amžiuje ginkluotė jau buvo gaminama iš importinių dirbinių – perlydoma iš kovos grobio ar nebetinkamų ginklų, nes balų rūdos ištekliai buvo besibaigiantys, o pasiekti gilesnius sluoksnius buvo vis sunkiau. Todėl pagrindiniai ginklų įgijimo būdai vėlyvajame geležies amžiuje buvo pirkimas, dovanos ir karo grobis.
