Šaltieji ginklai LDK: kaip buvo ginkluoti senovės lietuviai ir kas padėdavo jiems laimėti mūšius?

Lietuvos valstybės kūrimąsi XIII a. lydėjo intensyvūs kariniai žygiai bei kovos keliuose frontuose, o šaltieji ginklai sudarė to meto ginkluotės pagrindą. Laikotarpį atitinkantys ginklai buvo būtini kovose su kryžiuočiais ir kalavijuočiais, tačiau taip pat ir siekiant prie savo valstybės pajungti naujas žemes. Kaip valstybės formavimosi laikotarpiu buvo apsiginklavę senovės lietuviai?
Žalgirio mūšio inscenizacija
Žalgirio mūšio inscenizacija / Vida Press nuotr.

Ginklus išmoko gaminti patys

Baltų gentys su importine geležimi susipažino maždaug VI amžiuje prieš Kristų, o balų rūdos išgavimas bei geležinių dirbinių gamyba pradėta pirmaisiais mūsų eros amžiais.

Geležies rūdos telkinių klausimas mokslininkus domina jau seniai – balinės rūdos Lietuvoje būta miškingose pelkėtose zonose, piliakalniuose aptikta geležies lydimo krosnelių – analogiškų rasta visame Baltijos regione, tad pačiu kalvystės egzistavimo faktu abejoti negalime, tačiau rūdos poreikis buvo kur kas didesnis nei žaliavų kiekis, tad viskam jos nepakako ir vėlyvajame geležies amžiuje ginkluotė jau buvo gaminama iš importinių dirbinių – perlydoma iš kovos grobio ar nebetinkamų ginklų, nes balų rūdos ištekliai buvo besibaigiantys, o pasiekti gilesnius sluoksnius buvo vis sunkiau. Todėl pagrindiniai ginklų įgijimo būdai vėlyvajame geležies amžiuje buvo pirkimas, dovanos ir karo grobis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis