Palaikai buvo iškasti per archeologinius tyrinėjimus buvusioje šv. Jono bažnyčios vietoje. Senųjų klaipėdiečių palaikai beveik penkerius metus buvo saugomi Klaipėdos universitete taip keldami pasipiktinimą, kad nėra deramai palaidoti.
Šv. Jono bažnyčios atstatymo grupės vadovas Jurgis Aušra įsitikinęs, kad šią vasarą būtų galima perlaidoti palaikus. „Miestas mini jubiliejų, laukiama atvykstančių svečių, todėl perlaidojimas būtų gražus gestas“, – teigė J.Aušra.
Jis drauge su Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonu Reincholdu Moru, siūle įrengti požeminę kriptą palaikams. Greta kriptos norima ir atstatyti buvusios bažnyčios bokštą. Šis bokštas vėliau stikliniu koridoriumi bus sujungtas ir su planuojama atstatyti bažnyčia.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjos Editos Petrauskienės, požeminei kriptai įrengti reikalingi tos vietos archeologiniai tyrimai, tam esą reikėtų gausybės leidimų. Procesas gerokai užtruktų. Todėl siūloma kriptą įrengti būsimame bokšte.
Toks siūlymas tenkino visas puses. Susitarta, kad uostamiesčio vadovai ir parapija bendradarbiaus statant bažnyčios bokštą su kripta. Finansavimo tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų nuotr./Šv.Jono bažnyčia, buvusi Klaipėdos puošmena, nugriauta per Antrąjį pasaulinį karą. |