Viduramžiais Kartena buvo žinoma kaip svarbus žemaičių gynybinis kompleksas kovoje su vokiečių ordinais. 1567 m. minimas Kartenos kaimas, 1599 m. - miestelis ir dvaras. Nuo XVI a. Kartena - jau vaitystės centras. XVI a. - XVIII a. Kartenos miestelis žymimas LDK žemėlapiuose.
Kartenos dvaras ir miestelis klestėjo XVIII a. - XIX a. I pusėje valdant grafams Nagurskiams. Tada Kartena buvo grafystės centras, o 1777 m. gavo turgų ir prekyviečių privilegiją. 1806 m. miestelis sudegė. XIX a. priklausė grafams Pliateriams.
Įdomu tai, kad Kartenoje pirmiausia buvo pastatyta evangelikų reformatų (1611 m.) bažnyčia ir tik po poros dešimtmečių – katalikų (1634 m.). 1639 m. Kartenoje buvo įkurta mokykla, kurią fundavo Mykolas sapiega. 1907 m.čia veikė teatras.
Kartenos apylinkėse yra 6 piliakalniai.
Nuo XIX a. vidurio iki 1950 m. Kartena buvo valsčiaus centras. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė su sovietų okupantais kovoję Žemaičių apygardos Lietuvos partizanai. Okupacijos metais Kartena buvo Žemaitės kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. patvirtintas Kartenos herbas.
Kartenos apylinkėse yra 6 piliakalniai. Minijos kairiajame krante, maždaug kilometras į pietus nuo miestelio yra Kartenos piliakalnis, dar vadinama Pilimi, netoli jo – Kartenos akmuo (su „Karvės (Velnio) pėda“). Alanto kairiajame krante, 500 m į pietryčius – Vėlaičių piliakalnis, vadinamas Pilale ir Gaudučių piliakalnis. Minijos dešinajame krante – Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinama Vyšnių kalnu. Į šiaurę nuo Kartenos yra Martynaičių piliakalnis, į šiaurės rytus – Dauginčių piliakalnis, už jo – Sauserių piliakalnis.
Kartenos bažnyčia |
Miestelyje yra neobaroko formų medinė bebokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (statyta 1873 m.) ir varpinė.
Išlikęs XVIII a. pab. statytos, vėliau perstatytos buvusios smuklės medinis pastatas.. Kartenos kapinėse išlikusios 2 koplytėlės, viena su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kita – su ornamentuotu kryželiu ir Jėzaus Nazariečio skulptūra.
Miestelyje nuo 1949 m. veikia Kartenos vidurinė mokykla, vaistinė, ambulatorija, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.
Miestelyje gausu gražių sodybų, kurių dauguma pastatyta pastaraisiais metais. Stovi paminklas 1946–1953 m. Kartenos valsčiuje žuvusiems žmonėms.. Yra abiejų pasaulinių karų vokiečių ir rusų karių, pokario aukų kapinės.
Kartenos seniūnijos teritorijoje yra 18 kaimų. Čia veikia veikia durpynas „Kuršėnų tyras“, žvakes gaminanti bendrovė „Geralda”. Pastarajai įmonei, kuri įkurta 1995 m., vadovauja žinomas motociklininkas, dalyvavęs garsiajame Dakaro ralyje, Gintautas Igaris.
Šiandien tai didžiausia žvakių gamintoja Lietuvoje. Vidutinis darbuotojų skaičius siekia 50 žmonių. Per metus čia pagaminama 15 mln. žvakių. Jos eksportuojamos į Lenkiją.
Tomo Tumalovičiaus nuotr./Gintautas Igaris Dakaro ralyje |